Posakiai apie moteris. Aforizmai apie moteris. Citatos apie moteris. Frazės apie moteris. Gražūs žodžiai apie moteris. Mintys apie moteris. Sentencijos apie moteris.
Abi lytys klysta viena kitos atžvilgiu – todėl jos gerbia ir myli iš esmės tik pačios save (arba, švelniau tariant, savo idealą). Antai vyras nori iš moters taikingumo, bet būtent moteris savo prigimtimi yra netaikinga, panašiai kaip katė, nors ir kaip puikiai ji būtų išmokusi atrodyti taikinga. – F. Nyčė.
Antrą kartą teka tik ta moteris, kuri nekentė savo pirmojo vyro. Antrą sykį veda tik tas vyras, kuris dievino pirmąją žmoną. Moterys bando laimę, vyrai rizikuoja. – O. Vaildas.
Apskritai paėmus, moterys nemėgsta meno, neišmano jokios meno srities, o genialumo neturi nė kruopelės… Visa moterų literatūra yra šalta, tačiau patraukli kaip ir jos pačios. Kad ir kaip dvasingai ji būtų parašyta, tačiau joje nėra sielos ir nėra gyvybės… – Ž. Ž. Ruso.
Ar moterims atitekusioje dalioje galima įžvelgti bent žymelę teisingumo?.. Be jokios abejonės, tautos, kurios savo moterims duodavo daugiausiai laisvės, visada būdavo pačios geriausios. – Š. Furjė.
Aš dar nesugebėjau atsakyti tik į vieną klausimą, kuris dar niekada ir nebuvo atsakytas: ko nori moteris? – Z. Froidas.
Aš galiu greičiau sutaikyti visą Europą negu dvi moteris. – Liudvikas XIV.
Aš sutinku, kad paskutinis žodis būtų moters, bet tik, jeigu tikrai paskutinis! – P. Ustinovas.
Bendra vyrų ir moterų klaida: netekę originalo ieškom kopijos. – V. Karalius.
Bet kokia moteris gali apkvailinti vyrą, jei ji to nori ir jei jis myli ją. – A. Kristi.
Bet kuri moteris verta sekso, tačiau ne visos – dukart. – A. Blochas.
Daili moteris nušvietė man akis. Net nustebau, kad šiam pasauly tokio grožio dar esama! Deja, kaip ir kaskart mano laimė truko neilgai… Tas Dievo kūrinėlis prabilo buku, bukiausiu, bet angelo balsu! Negaliu nupasakoti tos nuostabos, kurią jutau… Bet, mielas broli, jei skaitai, neapsigauk. Moteris – klastinga būtybė. Iš tolo ji gležna ir nuostabi, bet prisileisk arčiau ir kaip mat pagrobs ji tavo širdį! – A. Alzheimeris.
Dauguma moterų iš visų jėgų stengiasi vyrą pakeisti. O kai joms tai pavyksta – liaujasi jį mylėjusios. – M. Dytrich.
Dauguma vyrų, kurie koneveikia moteris, iš tikrųjų plūsta tik vieną moterį. – R. de Gurmonas.
Deja, silpnybė čia kalta, ne mes! / Kokios sutvertos mes, tokios ir esam. – V. Šekspyras.
Didelė ir aistringa moters meilė pasižymi pirmiausia sugebėjimu be galo aukotis. – S. Cveigas.
Du dešimtmečiai meilės moterį paverčia griuvėsiais, o du dešimtmečiai vedybinio gyvenimo padaro ją panašią į visuomeninį pastatą. – O. Vaildas.
Dvaras be moterų – tai metai be pavasario, pavasaris be rožių. – Pranciškus Asyžietis.
Eiles rašančios moterys – tas pat, kas skaičiuojantys arkliai. – E. M. Remarkas.
Emanicipuotai moteriai reikalingas emanicipuotas vyras. – I. Jašinskaitė.
Gerbkite moteris: jos nuskina dangiškas rožes ir įpina jas į žemišką gyvenimą. – F. Šileris.
Girtaujančios moterys gimdo vaikus, panašius šiuo atžvilgiu į savo motinas. – Aristotelis.
Gyventi be moterų taip pat sunku, kaip ir su jomis. – Aristofanas.
Graži moteris patinka akims, gera – širdžiai; pirmoji yra papuošalas, antroji – lobis. – Napoleonas Bonapartas.
Gražios moterys akims malonios, bet pažintis su jomis pavojinga. – Vang Čungas.
Idealus vyras turi kalbėti su moterimis kaip su dievaitėmis, o elgtis – kaip su vaikais. < …> Jis visados turi pasakyti daugiau negu galvoja, o galvoje turėti daugiau negu pasako. – O. Vaildas.
Ilgiausiai prisimeni moteris, kurios nusiaubia. Argi nesmagu išlikti gyvam? – V. Karalius.
Į mūsų kūdikystės globėjas ir auklėtojas moterys tinka kaip tik todėl, kad pačios yra vaikiškos, paikos ir trumparegės, trumpai drūtai – jos visą gyvenimą neišauga iš vaiko; jos tarsi yra viduryje tarp vaiko ir vyro, kuris yra tikrasis žmogus… – A. Šopenhaueris.
Yra tokia moterų prigimties ypatybė: įmanomais dalykais jos įrodinėja neįmanomus ir savo nujautimais verčia perniek faktus. – O. de Balzakas.
Jausdamasi laiminga, ji būtų atrodžiusi tiesiog žavinga, nes laimė yra moterų poezija, lygiai kaip drabužiai yra jų gražna. – O. de Balzakas.
Jei moteris turi polinkį į mokslus, tai jos lytiškumas dažniausiai būna sutrikęs… Moteriai nerūpi tiesa! Nuo amžių amžinųjų moteriai niekas nėra toks svetimas, atgrasus, priešiškas kaip tiesa – jos didysis menas yra melas, jos svarbiausias reikalas – iliuzija ir grožis. – F. Nyčė.
Jei moterys iš prigimties būtų lygiavertės su vyrais ir galėtų su jais lygintis sielos stiprybe ir dvasia, tai tarp tokios daugybės pačių įvairiausių tautų turėtų būti tokių, kur viena lytis nebūtų pranašesnė už kitą, bei tokių, kur moterys valdytų vyrus… Tačiau taip niekur nėra, todėl galima teigti, kad moterys iš prigimties neturi tokių pat teisių kaip vyrai. – B. Spinoza.
Jei vyras nepažino moters kūno grožio – tai jau Dievo bausmė. – Tėvas Stanislovas.
Jeigu jūs norite žinoti, ką iš tiesų galvoja moteris – o tai, beje, labai pavojinga – žiūrėkite į ją, bet nesiklausykite jos. – O. Vaildas.
Ji stengėsi atrodyti efektinga, tačiau sugebėjo būti tik netvarkinga. – O. Vaildas.
Kad moteris iš prigimties yra skirta paklusti, matyti iš to, jog kiekviena [nepriklausoma] … tuoj pat prisišlieja prie kokio nors vyro ir leidžiasi jo valdoma ir tvarkoma, nes jai reikia pono. – A. Šopenhaueris.
Kai Adomas rojuje užmigo, iš jo šonkaulio dievas padarė moterį. Vargšas Adomas! Pirmutinis jo miegas buvo paskutinis jo poilsis. – M. Klaudijus.
Kai kurių moterų paslaptingumas panašus į delčią: vis tiek žinai, kad mėnulis apvalus. – V. Karalius.
Kai moteris atleidžia vyrui, neturėtų pusryčiams šildyti jo nuodėmių. – M. Dytrich.
Kai moteris esti tik moteris, ji vertingesnė nei vaidinanti vyro rolę. Ugdyti vyriškus moters bruožus, nepaisant jai būdingų savybių, – tolygu didžiai jai kenkti. – Ž. Ž. Ruso.
Kai moteris gili upė, vyras stato tiltą, kai moteris – sekluma, jis brenda. – V. Karalius.
Kai vyras ir moteris sugeba priimti ir gerbti vienas kito skirtumus, tada jų meilė turi galimybę žydėti. – J. Gray.
Kai viena moteris išmoko skaityti, pasaulyje atsirado moterų problema. – M. fon Ebner-Ešenbach.
Kaip blogai vyrai begalvotų apie moteris, bet kuri moteris galvoja apie juos dar blogiau. – N. S. de Šamforas.
Kaip moterys bijo gauti, taip vyrai bijo duoti. – J. Gray.
Kalbėkime be užuolankų: moterys niekada nesižavėjo genialiais vyrais… Tikras dalykas, kad savybės, kurios vyro asmenyje labiausiai vertinamos dėl pažangos bei žmonijos didybės sąlygotų priežasčių, erotikos požiūriu moterų visai nedomina. – Ch. O. I. Gasetas.
Kartais viena moteris esti daug įžvalgesnė už šimtą vyrų. – G. E. Lesingas.
Kas gina moters teises, tas gina vaiko teises, kitaip sakant, gina ateitį. – V. Hugo.
Kas tai yra meilužė? Moteris, šalia kurios pamiršti visus jos lyties trūkumus. – N. S. de Šamforas.
Kiek yra nuostabių moterų, pasenusių ne laiku tik todėl, kad jų gerbėjai buvo joms ištikimi. – O. Vaildas.
Kiek vyrų yra nusikaltę tik dėl savo silpnybės moterims! – Napoleonas Bonapartas.
Kiekvienas vyras myli dvi moteris; viena yra jo vaizduotės kūrinys, o kita dar negimusi. – K. Gibranas.
Komplimentai nuginkluoja vyrus, o ne moteris. Štai toks lyčių skirtumas. – O. Vaildas.
Kur moteris yra – tylos nėra. – R. Rolanas.
Kūnas – tai mažiausia, ką gali moteris duoti vyrui. – R. Rolanas.
Lengvabūdiškas elgesys – tai mažiausias lengvo elgesio moters trūkumas. – F. de Larošfuko.
Manau, jos (moterys) lygiai taip pat įstengia, lygiai taip pat geba būti geravalės, jei tik nori; skausmą ir įtampą, kai prie jų pripranta, pakelia lygiai taip pat. – Seneka.
Manau, kad pasisekimas tarp moterų – tai paprastai vidutinybės rodiklis. – G. Floberas.
Manau, neginčytina, kad moterys paprastai yra kvailesnės negu vyrai. Manau, tai iš esmės paaiškinama tuo, jog jų lyties smalsumas buvo sėkmingiau nuslopintas. – B. Raselas.
Manoma, kad moteris privalo nejudėdama laukti, kol jai pasipirš. Būtent taip voras laukia musės. – Dž. B. Šo.
Mąstanti moteris yra prarasta moteris. – Dž. Adisonas.
Meilė daro vyrą aklą, tačiau pagerina moters regėjimą. – E. M. Remarkas.
Meilė moteriai be galo svarbi ir niekuo nepakeičiama; ji prisodrina širdį ir apsaugo ją nuo gedimo lyg druska mėsą. – V. Hugo.
Meilė – nežymi vyro gyvenimo dalelė, moteriai ji – visas gyvenimas. – Dž. Baironas.
Meilėje visos moterys gudrios. – O. de Balzakas.
Meilėje vyras ieško visiškos vergės, o moteris – visiškos vergijos. Meilė grįžta į praeities kultūrą ir praeities visuomenę – į Rytus. – F. Nyčė.
Mergaites puošia kuklumas, o moteris – brangakmeniai. – M. Monro.
Mes reikalaujame, kad mergaitės ne mąstytų, bet tikėtų. Nereikia leisti joms mokytis lotynų ar užsienio kalbų. Moterų darbas – megzti. – Napoleonas Bonapartas.
Mėgstu vyrus su ateitimi ir moteris su praeitimi. – O. Vaildas.
Mylimos moters šypsena spindi ir nakties tamsoje. – M. Jokajus.
Moralizuojantis vyras paprastai esti veidmainis, o moralizuojanti moteris – visada kvailelė. – O. Vaildas.
Moteriai būti gražiai yra tik viena galimybė, o būti patraukliai – šimtai tūkstančių. – Š. L. Monteskje.
Moteris apdairesnė meilės reikaluose negu vyras, nes jai meilė kur kas svarbesnis viso gyvenimo dalykas ir veiklos objektas. – V. Irvingas.
Moteris atsiduoda silpniesiems kaip prizas, o stipriesiems kaip parama, todėl niekada nė vienas vyras negauna to, ką turėtų gauti. – C. Pavese.
Moteris daug greičiau linksta į piktas mintis negu vyras. – Demokritas.
Moteris – didžioji vyro auklėtoja. – A. Fransas.
Moteris gali būti blogesnė už angelą, o vyras turi būti tik truputį geresnis už velnią. – N. Gogolis.
Moteris gali pataisyti vyrą tik įkyrėdama jam tiek, kad šis prarastų norą gyventi. – O. Vaildas.
Moteris – geriausia mokykla diplomatams. – I. Šeinius.
Moteris gimdo vaikus, juos augina, tvarko namų ūkį ir dar rūpinasi materialine gerove? Tai ne visai teisinga. – A. Stankūnaitė.
Moteris ir vyras papildo vienas kitą. – Motina Teresė.
Moteris išmoksta neapkęsti tiek, kiek ji praranda mokėjimą žavėti. – F. Nyčė.
Moteris yra dieviškų prieštaravimų stebuklas. – Ž. Mišlė.
Moteris, kaip ir pinigas, eina iš rankų į rankas… Moteris, kaip ir pinigas, dažnai būna apgaulinga ir netikra… Be moters, kaip ir be pinigo, visi nerimsta… – E. Zola.
Moteris kartais gali prisipažinti turinti nuodėmių, bet aš nepažinojau nė vienos, kuri prisipažintų turinti silpnybių. – H. V. Šo.
Moteris, kuri juokiasi iš savo vyro, jo jau nebemyli. – O. de Balzakas.
Moteris, kurios geidžia kitas, tegu ir meilės išsiilgęs karstadirbys, iškart pasidaro brangesnė negu ankščiau. Nieko nepadarysi – žmogus daug daugiau dėmesio skiria santykinėms vertybėms negu absoliučioms. – E. M. Remarkas.
Moteris naudoja savo intelektą, kad surastų priežastis palaikyti jos intuiciją. – G. K. Čestertonas.
Moteris, neturinti nieko, be grožio, panaši į nekvepiančią gėlę, vaisių nevedantį medį. – M. Regnier.
Moteris nėra pavaldi taip, tarsi vyras turėtų į ją prievartinę teisę; pavaldžią ją daro josios nuolatinis, neišvengiamas ir jos moralumą sąlygojantis noras būti pavaldžiai… O dėl šeimyninių ir vidinių ryšių, tai vyro švelnumas neišvengiamai jai atlygina viską ir net dar daugiau, negu ji neteko… Mano galva, tai vyro prievolė – valstybėse, kuriose piliečiai turi balsą sprendžiant visuomenės reikalus, neatiduoti šio balso, pirma neaptarus reikalo su savo žmona ir pokalbiu su ja nepakeitus savo nuomonės. – J. G. Fichtė.
Moteris privalo mylėti save. Kad ir pripuolamai, bet itin egoistiškai. – A. Dūdienė.
Moteris – šeimos gelbėtoja arba pražūtis. – A. F. Amjelis.
Moteris – tai ašis, apie kurią sukasi civilizacija. – E. Zola.
Moteris – tai luošas, gamtos sužalotas vyras. – Aristotelis.
Moteris – tai molis, trokštantis pavirsti purvu. – V. Hugo.
Moteris – tai paveikslas. Vyras – tai problema. – O. Vaildas.
Moteris tarsi vanduo. Tik tada daiktas, kada į ąsotį supiltas. Kožnai vyriškos globos reikia. – E. Malūkas.
Moteris tik tada stipri, kai apsiginkluoja silpnybe. – Dž. Baironas.
Moteris turėtų būti nešvanki ir neišgirsta. – DŽ. Lenonas.
Moteris turi būti griežtai saugoma namie, nes ji yra lengvabūdė meilėje ir savanaudė. Be to, jai labiau gresia pavojus apsigauti, ji mažiau klauso proto. – Avicena.
Moterį reikia mylėti ir nesistengti ją suprasti. – O. Vaildas.
Moterys arba uždeda jums karūną ant galvos, arba užveržia kilpą ant kaklo. – E. Zola.
Moterys be vyrų draugijos vysta, o vyrai be moterų – kvailėja. – A. Čechovas.
Moterys būtų nuostabios, jei galėtum patekti į jų glėbį nepatekdamas joms į nagus. – A. Birsas.
Moterys dabar tokios išsilavinusios, jog niekuo jų nebenustebinsi, nebent laiminga santuoka. – O. Vaildas.
Moterys gali būti išsilavinusios, bet jos nesukurtos aukštiesiems mokslams, filosofijai ir tam tikroms meninės kūrybos sritims, – šie dalykai reikalauja tam tikro visuotinumo. Moterys gali turėti išmonės, skonio, žavesio, bet jos neturi idealybės… Jei moterys paima į savo rankas valstybės vairą, valstybei iškyla pavojus, nes jos veikia vadovaudamosi ne visuomenės reikalavimais, o atsitiktiniais polinkiais ir nuomonėmis. – G. V. F. Hėgelis.
Moteris geba svajonę paversti realybe. – V. Megrė.
Moterys ginasi puldamos, o puola staigiai ir nelauktai pasiduodamos. – O. Vaildas.
Moterys įkvepia mus dideliems darbams, bet trukdo juos atlikti. – A. Diuma (sūnus).
Moterys įkvepia mums norą kurti šedevrus, tačiau nuolatos trukdo juos sukurti. – O. Vaildas.
Moterys įsimyli nepataisomus kvailius, o palieka gerus iki šleikštulio. – O. Vaildas.
Moterys yra silpnos, bet motinos – stiprios. – V. Hugo.
Moterys, kurios juokiasi akimis, nepalyginti gražesnės už elegantiškas verksnes. Ašaros tiek terodo dorybės, kiek lašėjimas nuo stogo. – Demokritas.
Moterys lengviausiai pravirkdo tuos vyrus, kurių labiausiai bijo kiti vyrai. – A. Diuma (tėvas).
Moterys mėgsta kalbėti dviese, o vyrai — trise. – G. K. Čestertonas.
Moterys mus stebina pirmučiausia meilės aistra, pavyduliavimo priepuoliais, nesenkančia motinos meile, pasidavimu prietarams, tuo, kaip jos reaguoja į masines psichozes… Esu matęs begalinės moterų meilės, aistros, begalinio pavyduliavimo, pykčio, baisiausiausių prietarų, – vyrams tai negalimi dalykai… Moterys neatsparios epidemiškam siautuliui… O moterys, jūs esate keisti vaikai! – D. Didro.
Moterys nekenčia abstrakcijų, labiau vertina rankom apčiuopiamus dalykus. – R. Gavelis.
Moterys prisirišusios prie mados, nes naujumas visada yra jaunystės atspindys. – M. de Skiuderi.
Moterys retai klysta vertindamos viena kitą. – A. Kristi.
Moterys – tai ašis, aplink kurią viskas sukasi. – L. Tolstojus.
Moterys – tai materijos pergalė prieš protą, o vyrai – proto pergalė prieš moralę. – O. Vaildas.
Moterys viena kitos nemėgsta dėl vyrų. – Ž. de la Briujeras.
Moterys visada domisi beprotybėmis, kurių priežastis yra meilė. – Volteras.
Moterys žaidžia savo grožiu kaip vaikas peiliu. Jos pačios juo susižeidžia. – V. Hugo.
Moterys – žavingai aikštinga lytis. – O. Vaildas.
Moterys turi nuostabią nuojautą: jos sugeba suvokti bet ką, išskyrus tai, kas akivaizdu. – O. Vaildas.
Moters elgesio griežtumas – tai pudra ir dažai, kuriais ji paryškina savo grožį. – F. de Larošfuko.
Moters geriausi meilės laiškai yra visada rašomi vyrui, kurį ji išduoda. – L. Darelas.
Moters instinktas vertas didžiųjų žmonių įžvalgumo. – O. de Balzakas.
Moters jėga tai, jog jos neįmanoma paaiškinti su psichologijos pagalba. Vyrus galima analizuoti, o moteris… tik dievinti! – O. Vaildas.
Moters mintys švaresnės už vyro, ji jas dažniau keičia. – O. Herfordas.
Moters nuovoka tikslesnė už vyro tvirtumą. – Dž. R. Kiplingas.
Moters pašaukimas, jei ji yra tik moteris, – būti konkrečiu vyro idealu (apžavais, iliuzija). Ne daugiau, bet ir ne mažiau… Taigi visa slypi toje magiškoje apžavėjimo dovanoje. – Ch. O. I. Gasetas.
Moters vieta apačioje, ji nuo seno taip dresuojama. – E. Blochas.
Moterų dora panaši į mėnulį – ji turi savo virsmus, fazes ir užtemimus. – Herodotas.
Moterų viskas širdis, net galva. – Ž. Polis.
Nedera garsiai pasakoti apie malones, kuriomis mus apdovanojo moterys ir karaliai. – Volteras.
Nejaugi neįmanoma išrasti priemonės, kuri priverstų moteris mylėti savo vyrus. – Ž. de la Briujeras.
Niekada negalima pasitikėti moterimi, kuri pasako jums savo amžių. Moteris, galinti tai, gali viską. – O. Vaildas.
Niekas kitas taip nepuošia moters, kaip tas, kuris ją puošia. – J. Laucius.
Niekas taip lengvai neišveda žmogaus iš kelio ir pats iš jo neišeina kaip moteris. – Konfucijus.
Niekas taip netrukdo romanui, kaip moters humoro jausmas ir jo nebuvimas pas vyrą. – O. Vaildas.
Nuo pat pradžios moteriai nėra nieko svetimesnio, nemalonesnio, priešiškesnio kaip tiesa, – jos didysis menas yra melas, jos didžiausias rūpestis – iliuzija ir grožis. – F. Nyčė.
Pagrindinė priežastis, kodėl moterims katės patinka labiau negu šunys, yra ta, kad jos susitapatina, labiau negu vyrams norėtųsi, su katės nepriklausomybe. – K. Emoris.
Pakako, kad vienas vyras įsimylėtų moterį, ir pasaulis tapo toks, koks yra. – Volteras.
Palyginę vyrą ir moterį apskritai, galime pasakyti: moteris nesugebėtų taip genialiai puoštis, jei neturėtų antrojo vaidmens instinkto. – F. Nyčė.
Pasaulyje mažai padorių moterų, kurioms neįgriso jų dorybė. – F. de Larošfuko.
Pati kvailiausia moteris pajėgi suvaldyti patį protingiausią vyrą, bet tik pati protingiausia – kvailį. – Dž. R. Kiplingas.
Pats svarbiausias moters bruožas – nuolankumas. – Ž. Ž. Ruso.
Pavyduoliai labiausiai iš visų linkę atleisti, ir visos moterys tai žino. – F. Dostojevskis.
Pažiūra į moterį – subtiliausias garbės, sąžinės, tvarkingumo, kilnumo matas, puikiausia jautrumo mokykla. – V. Suchomlinskis.
Pirmą kartą įsimylėjusios moterys myli savo mylimuosius, o vėliau — myli meilę. – F. de Larošfuko.
Pradinis auklėjimas visų svarbiausias, ir tas pradinis auklėjimas neginčijamai priklauso moterims. – Ž. Ž. Ruso.
Prisiekti moteriai amžiną meilę yra taip pat absurdiška, kaip tvirtinti, kad visada būsi sveikas arba visada būsi laimingas. – Š. L. Monteskje.
Reikia dažnai nusileisti moteriai, kad turėtum teisę kartais ir įsakyti. – V. Hugo.
Remiantis tuo, kas pasakyta, galima teigti, kad moterys turi daugiau užuojautos ir žmonių meilės, labiau atjaučia nelaimėlius negu vyrai, tačiau teisingumo, dorumo ir sąžiningumo požiūriu šie yra pranašesni. – A. Šopenhaueris.
Santuoka ypatinga tuo, kad su ja baigiasi stabo garbinimas. Kai vyras geriau įsižiūri į savo dievaitę, ji vėl tampa paprasta moterimi. – Dž. Adisonas.
Savo vyrų visada pavydi negražios moterys. Gražioms – ne iki to: jos pavydi svetimų. – O. Vaildas.
Seksas prasideda tada, kai moteris paima vyrą už rankos. – Z. Froidas.
Seksuali moteris pirmiausia turi būti moteriška – švelni, taktiška. Ne tokia, kuri viską rėžia į akis tiesiai šviesiai… – A. Baukutė.
Skaisti ta moteris, kurios niekas negeidė. – Ovidijus.
Skaitanti pamokslus moteris panaši į stovintį ant užpakalinių kojų šunį: nuostabu ne tai, kad ji šito nemoka, o tai, kad ji šito imasi. – S. Džonsonas.
Skirtumas tarp vyro ir moters: sendama moteris vis labiau pasineria į bobiškus reikalus, o sendamas vyras vis labiau tolsta nuo bobiškų reikalų. – A. Čechovas.
Sunku sukurti vyro laimę, pasmerkiant kančioms moterį. – V. Hugo.
Suvilioti artimą gerai nuomonei apie save ir po to visa širdimi patikėti to artimo nuomone – kas gali prilygti moteriai šiame mene? – F. Nyčė.
Šis tvirtumo ir patvarumo idealas giliai įspaustas moters prigimtyje… Dabartiniame istorijos tarpsnyje kultūra yra kone vien vyriška; tai galios kultūra, ji nustūmė moterį į šešėlį. Todėl ši kultūra prarado pusiausvyrą ir svyrinėja nuo vieno karo prie kito… Moteris daug labiau negu vyras apdovanota pasyviomis savybėmis – skaistumu, kuklumu, atsidavimu ir pasiaukojimu. – R. Tagorė.
Tad iškyla nemažas pavojus, kai joms [moterims] patikima politika ir viena kita mokslo sritis… Nes kas gali būti didesnė retenybė už moterį, kuri iš tikrųjų žino, kas yra mokslas? – F. Nyčė.
Tarybų Sąjungoje išspręstas moterų klausimas, nes jį išsprendė darbininkų klausimas: kai nebėra nei ponų, nei tarnų, nebelieka ir žemutiniojo sluoksnio – moters. – E. Blochas.
Tas, kuris sugeba valdyti moterį, sugebės valdyti valstybę. – O. de Balzakas.
Tautos dorovė priklauso nuo pagarbos moteriai. – V. Humboltas.
Tegu moteris nesamprotauja: tai siaubinga. – Demokritas.
Ten, kur meilė arba neapykanta nevaidina jokio vaidmens, moteris vaidina vidutiniškai. – F. Nyčė.
Tik pamišėliai ir moterys moka akylai stebėti, nes juos viskas žeidžia, o dvasinės kančios didina pastabumą. – O. de Balzakas.
Tik moterys ir gydytojai žino, koks reikalingas ir naudingas žmonėms melas. – A. Fransas.
Tokia yra moterų prigimtis… nemylėti, kai mes jas mylime, ir mylėti, kai jų nemylime. – Servantesas.
Tris dalykus moteris gali sukurti iš nieko: salotas, skrybėlaitę ir barnį šeimoje. – M. Tvenas.
Ugnis, moteris ir jūra – trys nelaimės. – Ezopas.
Užimtiems žmonėms nėra kada apžiūrinėti moteris. – A. Diuma (tėvas).
Vadinti moterį silpnąja lytim yra šmeižtas. Tai vyro neteisingumas moteriai. – M. K. Gandis.
Veidrodis, kuriuo moteris pasitiki labiausiai, yra vyro akys. – Z. Grafas.
Vergas apskritai nepasižymi gebėjimu numatyti, moteris – pasižymi, nors šiam jos gebėjimui ir nebūdingas ryžtas, vaikas – pasižymi, tačiau dar netobulai… Taigi apskritai paėmus, teisingi yra poeto žodžiai: „Moterį puošia tylėjimas“, bet tai netaikytina vyrui. – Aristotelis.
Vieniems vyrams rūpi darbas, kitiems malonumai, o visos moterys širdyje yra viliokės. – A. Popas.
Vienu klausimu vyrai ir moterys, be abejo, sutaria: ir vieni, ir kiti nepasitiki moterimis. – H. L. Menkenas.
Visada? Koks baisus žodis!..Moterys jį labai mėgsta. Jos sugadina kiekvieną meilę, siekdamos, kad ji truktų amžinai. – O. Vaildas.
Visada reikia kažko svaiginančio. Kinija turi opiumą, islamo šalys turi hašišą, vakarai turi moteris. – A. Malro.
Visi aforizmai apie moteris savaime yra pikti. Norint pavaizduoti gerąją pusę, tam reikia daug puslapių. – A. Morua.
Visi vyrai, išskyrus pačius gyvuliškiausius ir grubiausius, nori, kad su jais pačių artimiausių ryšių siejama moteris būtų ne vergė per prievartą, o vergė savo noru, tiksliau sakant, ne vergė, o favoritė… Kiekviena moteris nuo ankstyvos jaunystės auklėjama taip, kad tikėtų, jog moters charakterio idealas yra visiška vyro charakterio priešingybė; jokios savo pačios valios, jokio savęs valdymo apsisprendimu, tik nuolankumas, klusnus kitų sprendimų vykdymas. – Dž. St. Milis.
Visos simpatiškos moterys yra gražios. – V. Adamkus.
Visuomenė taptų labai maloni, jeigu visos moterys būtų ištekėjusios, o visi vyrai – viengungiai. – E. Saltusas.
Vyrai nepagarbiai elgiasi su moterimi beveik visada dėl to, kad ji anksčiau buvo užmiršusi ir netikusiai elgėsi su jais. – D. Didro.
Vyrams moterys atiduoda savo gyvenimo auksą. Bet visada nori jį atgauti smulkiomis monetomis. – O. Vaildas.
Vyras beveik įsimyli kiekvieną moterį, kuri jo įdėmiai klausosi. – F. Bekonas.
Vyras geriau saugo kitų, o ne savo paslaptis. Moteris geriau saugo savas, o ne kitų paslaptis. – Ž. de la Briujeras.
Vyras ir moteris skiriasi ne tik kūnu, bet ir dvasia, tačiau ar iš šito skirtumo išplaukia moters pavaldumas, jos nušalinimas nuo dvasinių ir bendrųjų, ne tik šeimos, reikalų? Leiskime moterims politikuoti! Jos tikrai bus tokios pat geros politikės kaip ir mes, vyrai, tik kitokios, gal net geresnės už mus. – L. Fojerbachas.
Vyras myli moterį, žinodamas visas jos silpnybes, užgaidas, netobulumą – galbūt už tai ją labiausiai ir myli. – O. Vaildas.
Vyras savo namuose gali būti karalius tik tuomet, kai moteris – karalienė. – V. Hugo.
Vyras su bet kokia moterim gali būti laimingas tol, kol jos nemyli. – O. Vaildas.
Vyro laimė: aš noriu. Moters laimė: jis nori. – F. Nyčė.
Vyro meilė ir jo gyvenimas yra du skirtingi dalykai, o moters meilė – visa jos egzistencija. – Dž. Baironas.
Vyrui moteris – tai tas pat, kaip žemė legendiniam jos sūnui; užtenka jam tiktai parpuolus pabučiuoti jos krūtinę, ir jis vėlei įgauna jėgų. – Dž. Londonas.
Vyrus galima analizuoti, moteris – tik dievinti. – O. Vaildas.
Žemaūgę, siaurapetę, plačiastrėnę ir trumpakoję lytį vadinti gražiąja galėtų nebent lytinio instinkto aptemdytas vyro intelektas… Jos iš tikrųjų nelinkusios nei į muziką, nei į poeziją, nei į dailę ir joms nepagaulios… – A. Šopenhaueris.
Biblija
Išmintinga moteris statosi namus, o kvailoji savuosius nugriauna savo rankomis. – Pat 14, 1.
Moters grožis padaro jos vyro veidą spindintį, nes pranoksta visa, kas žavi jo akis. – Sir 36, 22.
Neatsiduok moteriai ir neleisk jai trypti savo orumo. – Sir 9, 2.
Nėra stipresnių nuodų už gyvatės nuodus, nėra didesnio pykčio už moters pyktį. Verčiau su liūtu ir slibinu gyvenčiau, negu su pikta moterimi. – Sir 25, 15-16.
O moteriai jis tarė: „Aš padauginsiu tavo skausmus per nėštumą; skausme gimdysi vaikus, bet aistringai geisi savo vyro, o jis valdys tave“. – Pr
Merfio dėsniai
Bet kuri moteris verta sekso, bet ne visos – dukart.
Jei neturi moters, vadinasi, kažkas turi dvi. – Antrasis pasimatymų dėsnis.
Moteris slepia nuo vyro savo praeitį, o vyras nuo moters – jos ateitį.
Moteris turi rengtis taip, kad vyrui norėtųsi ją nurengti.
Nei viena moteris nesielgs su jumis taip baisiai, kaip moteris, kurią jūs vesite.
Niekada nesakyk moteriai, kad tu nevertas jos meilės, ji ir pati tai žino.
Indų patarlės
Nemušk moters netgi gėle.
Tėvas saugo ją vaikystėje, vyras – jaunystėje, sūnus – senatvėje: negalima palikti moters pačios sau.
Ispanų patarlės
Moterys niekada nemeluoja. Dažniausiai atranda tiesą, kuri joms naudinga.
Japonų patarlės
Moters plaukas tvirtesnis, negu pora jaučių.
Lietuvių patarlės
Ant moters liežuvio septyni velniai sėdi.
Be moteriškės tušti namai.
Boba perša – velnias šliūbą duoda.
Gera moteris – namų raktas.
Gera moteris vyrui kelią taiso.
Girta moteris ir už velnią bjauresnė.
Graži moteris – akims rojus, sielai – pragaras, o kišenei – skaistykla.
Jei moteris piršlys, tai velnias šliūbą duoda.
Moteriškės ilgas rūbas, trumpas ūmas.
Moters perkalbėti negalėtų nė pats velnias.
Širdis moters mieruojas pinigais.
Tarp trijų moterų vaikas be galvos.
Už moterį galvą dėti, už tėvynę – tris.
Norvegų patarlės
Kiekvienoje moteryje yra karalienė. Kalbėk su karaliene ir karalienė tau atsakys.
Švedų patarlės
Nėra tokio gero vyro, kurio moteris negalėtų padaryti geresniu.
Vyrai myli galva, o moterys mąsto širdimi.
Vokiečių patarlės
Vyrai stato namus, o moterys juos kuria.
Vyras be žmonos – galva be kūno, moteris be vyro – kūnas be galvos.
Duoti toną – lemti pokalbio temą ar nuostatą, padaryti įtaką kitų elgesiui, nuomonei. Posakis atėjęs iš muzikų terminijos – dirigentas prieš kūrinio atlikimą nurodo garso aukštį – toną.
Posakiai apie meilę. Aforizmai apie meilę. Citatos apie meilę. Frazės apie meilę. Gražūs žodžiai apie meilę. Mintys apie meilę. Sentencijos apie meilę.
Be meilės pasaulis iš tiesų yra mirties pasaulis, kuriame ir mirtis praranda savo reikšmingumą. – J. Girnius.
Be pagarbos nebūna tikros meilės. – I. Kantas.
Brangink meilę, kurią gauni, labiau už viską. Ji išliks dar ilgai po to, kai būsi praradęs turtus, ir sveikatą. – Autorius nežinomas.
Būti su mylimąja niekada neprailgsta. – J. V. Gėtė.
Džiaugsmas ir skausmas, mintis nerami,/ Audrina protą kančia maloni./ Žavesį keičia sunkus liūdesys, –/ Jeigu tu myli, laimingas esi. – J. V. Gėtė.
Gamtos karūna yra meilė. Ji kuria skirtumus tarp visų būtybių, tarsi norėdama viską į save sugerti; ji viską išskiria, kad vėl viską sujungtų. Keli lašeliai iš meilės taurės atlygina visą kupiną kančių ir rūpesčių gyvenimą. – J. V. Gėtė.
Gamtos vainikas – Meilė. – J. V. Gėtė.
Geriau mylėti ir prarasti, nei visai nemylėti. – Šv. Augustinas.
Jei meilė ateina ne laiku, ji pastatomą į eilę. – J. Laucius.
Jei nori būti mylimas – mylėk. – Seneka.
Juslumas dažnai per daug skubina meilės augimą – jos šaknys lieka silpnos ir jas lengva išrauti. – F. Nyčė.
Kai tik meilė atiduoda viską, ji subankrutuoja. – F. Hebelis.
Kas, būdamas mylimas, jaučiasi vargšas? – O. Vaildas.
Kiekviena meilė nori būti amžina ir tai yra jos amžina kančia. – E. M. Remarkas.
Kol žmonės myli, tol atleidžia. – F. de Larošfuko.
Meile, akla jėga ir aklas nuotykis, gyvenimo – mirštančio karaliaus – švelnus juokdarys; nieko nėra tavyje gražaus ir viskas nuostabiai gražu; meile, pilna prakeikimų ir stebuklų, paprasta, žiauri ir dosni, dar negimusiems sukrauni dieviškas gėrybes ir pati sunaikini; tokia tu esi, palaiminta meile – vienintele, nepasirenkama; bepročiai tavęs vengia, o kas nevengia taip pat netenka proto. – J. Grušas.
Meile neprekiaujama prekyvietėse, ji nesvarstoma prekiautojo svarstyklėmis. Jos, kaip ir intelekto, vienatinis džiaugsmas yra jausti, kad ji gyva. – O. Vaildas.
Meilė abipusė ir abipusė pagarba – tai iš tikro nauda abiem pusėms. – Mo Ti.
Meilė amžina, tik partneriai keičiasi. – Autorius nežinomas.
Meilė be pagarbos negali nei toli nueiti, nei aukštai pakilti, ji viensparnis angelas. – A. Diuma.
Meilė, be savęs, nepripažįsta kito gydytojo. – S. Propercijus.
Meilė – didžiausia paslaptis, kurios ieškojo visi pasaulio išminčiai. – O. Vaildas.
Meilė – dviejų lyčių kova. Moteriai reikia gintis pirmai, vyrui reikia gintis vėliau, ir vargas nugalėtam. – A. Diuma.
Meilė gali akimirksniu pakeisti pasaulį. – Nežinomas autorius.
Meilė – galinga burtininkė: ji pasaulį gali dangum arba pragaru paversti. – S. Nėris.
Meilė ir dvejonė niekad nesusikalba. – K. Džibranas.
Meilė ir kančia gaivina sielą taip, kaip rasa suvytusius žiedus. Be meilės gyvenimas tuščias ir beprasmis. – S. Nėris.
Meilė išryškina kilniąsias ir slaptąsias mylinčiojo savybes, – tai, kas jame reta ir išskirtina, todėl ji lengvai klaidina, kai norima išsiaiškinti, kas jame yra taisyklė. – F. Nyčė.
Meilė įkvepia didingiems darbams ir kliudo juos įgyvendinti. – A. Diuma.
Meilė yra šydas tarp dviejų mylimųjų. – K. Džibranas.
Meilė yra jėga, kurianti meilę. – E. Fromas.
Meilė – kaip skaičius ?: natūrali, iracionali ir labai svarbi. – Dž. R. Lovelis.
Meilė, kuri neatsinaujina kas dieną, tampa įpročiu, taigi ir vergija. – K. Džibranas.
Meilė neguli kaip akmuo, ją reikia minkyti kaip duoną ir visą laiką atkurti, atnaujinti. – Ursula K. Ke Guin.
Meilė nepriverčia suktis pasaulio. Ji yra tai, dėl ko sukasi pasaulis. – F. Džonsas.
Meilė pačiam sau – romanas, trunkantis visą gyvenimą. – O. Vaildas.
Meilė saldina širdis, skausmas jas išdegina, išvalo nuo žemės šiukšlių. – S. Nėris.
Meilė – šviesos žodis parašytas šviesos ranka šviesos puslapyje. – K. Džibranas.
Meilė – tai akimirka, švystelėjanti visų saulių ir žvaigždžių visatos spindesiu. – M. K. Čiurlionis.
Meilė – tai dviejų kūnų trynimasis ir skysčio išsiliejimas. – R. Gavelis.
Meilė – tai gyvenimo šviesa. Santuoka – tai sąskaita už šviesą. – Autorius nežinomas.
Meilė – tai ne aukojimasis. Dėl mylimo žmogaus reikia stengtis, bet neatsisakyti savęs. – Autorius nežinomas.
Meilė – tai saulėtekis, vidurdienis, ilgas ir kaitrus, ir vakaras, stebuklingas ir tylus, o ją pagimdė ilgesys. – M. K. Čiurlionis.
Meilė – tai stiprūs ir balti sparnai. – M. K. Čiurlionis.
Meilė – tai tuomet, kai tau norisi ne tik permiegoti su antrąja puse, bet ir pabusti šalia. – Autorius nežinomas.
Meilė – tai vieškelis į saulę, grįstas aštriais deimantais, kuriuo turi eiti basas. – M. K. Čiurlionis.
Meilė tokia visagalė, kad iš pagrindų pakeičia ir mus pačius. – F. Dostojevskis.
Meilė viena, bet jos imitacijų – tūkstančiai. – F. de Larošfuko.
Meilė vienam yra barbariškumas, nes nukenčia kiti. Taip pat ir meilė Dievui. – F. Nyčė.
Meilė – vienintelė aistra, nepripažįstanti nei praeities, nei ateities. – O. de Balzakas.
Meilėje kaip sporte, mėgėjo formą būtina palaikyti nuolatos. – Autorius nežinomas.
Meilėje vyras ieško visiškos vergės, o moteris – visiškos vergijos. Meilė grįžta į praeities kultūrą ir praeities visuomenę – į Rytus. – F. Nyčė.
Meilės pastovumas esti dviejų rūšių: pastovūs esame arba todėl, kad visą laiką aptinkame naujų mylimo žmogaus savybių, vertų meilės, arba todėl, kad pastovumą laikome garbės dalyku. – F. de Larošfuko.
Meilės mįslė yra didesnė nei mįslė Gyvenimo. – O. Vaildas.
Meilės vertas kiekvienas, išskyrus tą, kuris mano esąs jos vertas. O. Vaildas.
Mylintieji apglėbia tai, kas yra tarp jų, o ne viens kitą. – K. Džibranas.
Myli ne tas, kuris negali išsiskirti, o tas, kuris myli ir išsiskyręs. – J. Laucius.
Naujumo žavesys meilėje yra panašus į vaismedžių žydėjimą: jis greitai nublanksta ir daugiau niekada nesugrįžta. – F. de Larošfuko.
Nelengva be meilės, bet, neduok Dieve, kai jos per daug. – Autorius nežinomas.
Nuo meilės yra visokių vaistų, bet nėra nė vieno patikimo. – F. de Larošfuko.
Pavyde glūdi daugiau garbėtroškos nei meilės. – F. de Larošfuko.
Pirmoji nesugadintos jaunystės meilė visada linksta į didingumą. Gamta tarsi nori, kad viena lytis kitoje ieškotų gėrio ir grožio. – J. V. Gėtė.
Reikia mylėti, neapkęsti, kovoti, tikėtis – tai gali padaryti gyvenimą kartų, tačiau be šito visas gyvenimas – niekai. – J. V. Gėtė.
Reikia patirti meilę prieš susiduriant su morale. Kitaip neišvengsi kančios. – A. Kamiu.
Retai būna tikra meilė, bet tikra draugystė būna dar rečiau. – F. de Larošfuko.
Sutuoktinių meilė, laimingai išvengianti tūkstančio atsitiktinumų, visų gražiausias stebuklas, nors ir visų kasdieniškiausias. – F. Moriakas.
Ten, kur meilė arba neapykanta nevaidina jokio vaidmens, moteris vaidina vidutiniškai. – F. Nyčė.
Tiems, kuriems nesvetimas pykčio jausmas, nesvetimas ir meilės jausmas. – V. Hugo.
Tikėkite meile iš pirmo žvilgsnio. Bet kokiu atveju visada turite antrąjį žvilgsnį. – Autorius nežinomas.
Tu meile netikėk! Nėra šioj žemėj meilės. Yra savimeilė, plėšri, kerštinga, pavydi; Yra aistra, kaip vilkė alkana. – V. Mykolaitis-Putinas
Visa, kas daroma iš meilės, visada vyksta anapus gėrio ir blogio. – F. Nyčė.
Visada žemėje per mažai gerų žodžių – meilės, tiesos ir dėkingumo žodžių. Mes dažnai taip ir išsiskiriame, nepasakę jų vienas kitam, nusinešame, užgniaužę juos savo širdyse. Praeiname abejingi pro medį, paukštį, pro žydintį rugį ir pro kenčiantį žmogų, tarytum ne vienos žemės broliai, ne vienos saulės vaikai būtumėm. – J. Marcinkevičius.
Visos aistros verčia mus klysti, bet pačias juokingiausias klaidas verčia daryti meilė. – F. de Larošfuko.
Vyrai visada nori būti pirmąja moters meile; moterų nuojauta subtilesnė: joms patinka būti paskutiniu vyro romanu. – Nežinomas autorius.
Žinome, kad meilė stipri kaip mirtis, bet juk ji ir trapi kaip stiklas. – Gi de Mopasanas.
Žmogus nei žvėris, nei angelas; jis turi mylėti ne gyvuliškai ir ne platoniškai, o žmogiškai. – V. Belinskis.
Žmonės, kad ir kokių jie turi trūkumų, labiau už viską verti meilės. – J. V. Gėtė.
Biblija
Viską darykite su meile. – 1 Kor 16, 14.
Merfio dėsniai
Meilė – medis, ant kurio visi trokšta pasikarti.
Meilė – skylė širdyje.
Lietuvių patarlės
Aš mergytę myliu, bet kai vesti – tyliu.
Baimė su meile drauge nevaikšto.
Be saulės – ne vasara, be meilės – ne gyvenimas.
Greita meilė kaip seilė.
Karšta meilė greitai sudega.
Kas tyli, tą visi myli.
Meile sotus nebūsi.
Meilė – kaip seilė: veikiai pragaišta.
Meilė – ne seilė, nenurysi.
Meilė viską nugali.
Meilėje ir kare – visos priemonės tinkamos.
Meilės ir kosulio nepaslėpsi.
Motinos meilė vis nauja.
Ne tas myli, kas žada, o tas, kas prie altoriaus veda.
Pirkta meilė greit atvėsta.
Sena meilė nerūdija.
Prancūzų patarlės
Meilė panaši į vaiduoklį – visi apie ją kalba, bet nedaug kas matė.
Išminčius gyvenimo pabaigoje supranta, kad mirtis baisi tik iš šalies, artimiems žmonėms, o sau pačiam mirties nėra, ir pats žmogus savaime kaip gimė nemirtingas, taip ir mus palieka… – M. Prišvinas.