Bėga Čiapajevas su Petka arkliais nuo indėnų. Įbėga į mišką. Petka sako: – Greičiau kabinkimės į šaką ir lipam į medį, o jie prabėgs. Petka įsikabina į šaką, įlipa į medį, o Čiapajevas rėkia: – Petka, daugiau nebegaliu. Gelbėk, padėk. O Petka ir sako : – Paleisk tu tą arklį.
Nutarė Dievas nusileisti į Žemę ir įsidarbinti mieste daktaru. Atvažiuoja pas jį pirmas pacientas. Suparalyžuotas, kėdėje. Dievas uždėjo ranką ant galvos ir sako: - Stokis ir eik! Tas atsistojo ir išėjo. Koridoriuje jo klausia: - Na kaip naujas daktaras? - Tai visi jie tokie - net spaudimo nepamatavo...
Virtuvėje valydama dvidešimt penktą žuvį ir iš nuovargio vos ant kojų stovinti žmona vyrui sako: - Nuoširdžiai tau sakau: kitą kartą žvejyboje geriau tu gerk degtinę.
Sakant komplimentus, svarbu juos patikslinti, kad neatrodytumėt pataikūnas. Pavyzdžiui: – Žaviuosi, kokios gilios tavo mintys! Ir kaip malonu stebėti, kaip tu jose plaukioji...
- Tu mano mylimoji.... - Jei būčiau mylimoji, tai paskui kitas nelakstytum! - Na... Jei nelakstyčiau paskui kitas, tai būtum vienintelė... O dabar - mylimoji...
Traukinio kupė sėdi vyras ir žmona. Vyras sako: -Bakterija, atnešk man arbatos. Žmona atsikelia ir išeina. Bendrakeleiviai susidomėję klausia: -Ar iš tikrųjų jos vardas - Bakterija? -Ne, tai aš, prie žmonių, ją taip vadinu, o namuose ji Epidemija.