Vienoje Vilniaus gatvėje kažkada gyveno labai gera mergina. Ji buvo tokia gera, kad niekam neatsakydavo... Todėl gatvė, kurioje ji gyveno, gavo pavadinimą - Gerosios Vilties gatvė.
- Kaip žvejyba? - Puikiai! Pagavau va toookią lydeką - kokių penkių ar šešių kilogramų... - Na, ir ką? Užsišaldei žiemai? - Ne, paleidau į upę. Vis tiek nieks nepatikės...
Eina rusas per dykumą, ant peties pasisodinęs papūgą. Eina, prakaituoja... Iš priekio ateina arabas, smauglį ant kaklo užsivyniojęs. Nu, arabas ir sako rusui: - Girdėjau, kad gali išgerti stiklinę degtinės, neužsikandęs! Rusas: - Galiu! Makt ir išgeria. Arabas: - Girdėjau, kad ir antrą stiklinę gali išgerti neužsikandęs! - Galiu! Makt ir išgeria. Arabas: - Girdėjau... Čia jį pertraukia papūga: - Galim ir trečią, ir ketvirtą, ir visą butelį, o po to paimsim ir suėsim tavo kirmėlę.
Skrenda du kalnų ereliai. Mato - alpinistas sėdi ant akmenų, kažką daro ir rėkia: - Kaip aš jūsų nekenčiu, kaip nekenčiu! Vienas erelis klasuia kito: - Klausyk, tu jaunesnis, geriau matai... Ką jis ten daro? - Jis laiko už uodegos gyvatę ir daužo jos galvą į akmenis. - O kodėl? Ji jam įgėlė? - Ne. Ji įkando jo pripučiamai moteriai.