Prašosi kartą švenčiausioji mergelė Marija, kad ją dievas išleistų į diskoteką. Dievas, žinoma, spyriojasi, sakydamas, kad netinka jai vaikščioti po diskotekas, bet, kadangi Marija labai jau prašosi, sutinka, tik su sąlyga, kad ji turės grįžti iki 22 valandos, kitaip - neįsileis į dangų. Marija sutinka ir išeina. 24 valandą girdi Dievas, kad kažkas baladojasi į dangaus vartus, prieina ir klausia: - Kas ten? - Tai aš, švenčiausioji mergelė Marija, grįžtu iš diskotekos. Įleido dievas Mariją, apibarė, kad ši negrįžo laiku ir pasakė, kad daugiau jau tikrai niekur neišleis. Kitą dieną Marija vėl prašosi į diskoteką, ir, nors ir kaip nenorėjo Dievas jos leisti, bet vistiek išleido, liepdamas grįžti 22 valandą. Girdi Dievas, 2 valandą kažkas baladojasi, prieina prie durų ir klausia: - Kas? - Tai aš, švenčiausioji mergelė Marija, grįžtu iš diskotekos. Nu, Dievas visai supyko ir pasakė, kad daugiau tai tikrai neišleis, bet Marija ir trečią kartą išsiprašė. Girdi Dievas apie 6 valandą kažkas baladojasi, prieina prie durų ir klausia: - Kas? - Tai aš, šven... ghm... tiesiog Marija...
Supykęs būrio vadas bara savo pavaldinius: - Už tokius darbelius per karą jus išvestų į atvirą lauką, pastatytų veidu į sieną ir gautumėt kiekvienas po kulką į kaktą.
Grįžta vyras girtas namo. Žmona kiša laikrodį ir aiškinasi ir priekaištauja, kur tiek ilgai valkatavo. Vyras (pakiliai): – Kai mano tėvas grįždavo, tai motina kalendorių rodydavo.
Pareina vyras namo. Užeina į virtuvę. Mato: uošvienė, pasidėjusi ant grindų puodą su sriuba, į jį sysioja. Vyras sako: - Ponia, atsiprašau, bet gal galėtumėte taip nedaryti? Taip elgtis negerai... Uošvienė tyli ir sysioja toliau. Vyras tęsia: - Labai prašau jūsų, nedarykite taip. Tai nehigieniška ir negražu. Jei norite, aš jums duosiu kitą puodą, į jį ir sysiokite. Uošvienė tyli ir tęsia. Vyras, neišlaikęs, užrinka: - Nu, %@$#^%#$ $%~^#&^# %$#$~^%@&@ ^~@$^&!!! Baikit tuojau pat!!! Uošvė apsiašaroja ir pareiškia: - Pikti jūs... Visai manęs nemylit... Išeisiu aš iš jūsų...
Grįžta vyras namo, mato prie kiemo vartų guli padvėsęs šuo. Jis iš karto skambina į policiją: - Čia prie kiemo vartų guli padvėsęs šuo! - O ko Jūs mums skambinate? Paimkite kastuvą ir užkaskite! - Betgi, tokias atvejais įprasta pranešti giminaičiams!
Nusileido į žemę ufonautai ir pirmiausia užgrobė degalinę. Reikia ištardyt tuos žemiečius, galvoja. Didelis ir mažas ufonautai prieina prie benzino siurblio, manydami, jog tai žemės gyventojas. Mažasis ufonautas atstato į siurblį ginklą ir pareikalauja: - Vesk mus pas savo vadą! Aišku, kad benzino siurblys nereaguoja, todėl mažasis ufonautas dar grėsmingiau reikalauja: - Nu, staigiau, vesk pas vadą!! Siurblys, aišku, nereaguoja. - Tuoj pat vesk pas savo vadą, o tai bus tau labai blogai!- pyksta mažasis ufonautas. - O gal neprasidėkim su juo,- pažiūrėjęs atidžiau į siurblį sako didelis ufonautas. - Jis man atrodo kietas... - Ką neprasidėkim?!- nerimsta mažasis.- Greit vedi mus pas vadą arba aš šausiu!! Aišku, kad siurblys nereaguoja, todėl mažasis ufonautas šauna. Bum! Siurblys sprogsta ir sprogimo banga nusviedžia ufonautus toli į šalį. Guli jie abu tokie sudaužyti, ir mažasis klausia didžiojo: - Klausyk, o kaip tu supratai, kad anas žemietis toks kietas? - Tai negi pats nematei, kad jis savo penį triskart apie kaklą apsisukęs, o galą į ausį įsikišęs? Išsyk supratau, kad kietas!