Tu gyveni tik vieną kartą, Gyvenimas tik vienas duotas! Išgerk jį visą - saldų, kartų, Nes jis tik vienas duotas! Tebūna jis ugnis ir plienas Neiškeistas į blizgučius. Tebūna jis daina ir plienas, Apgobęs nerimu pečius. Neiškeistas, tik vieną kartą duotas. Saulėtas, didelis, kvapnus, Pavasariu negestančiu tebus.
Tiek daug gyvenime jau buvo, Bet dar daugiau tik bus. Gyvenimas dar ilgas,- jis ilgas ir sunkus. Bet iš širdies Tau linkim: Daug laimės didelės.. Sunkumams nugalėti, stiprybės ir vilties..
Už ilgaamžiškumą Į tolimą, užkampų Gruzijos kaimelį atvyko žurnalistas ir susirado šios vietovės įžymybe aksakalą, sulaukusį 120 metų. Žurnalistas paklausė senuko, ar šis jaučiąs savo senatvę. Žinoma, jaučiu, atsakė aksakalas. Kaip? Kai man buvo šimtas metų, atsakė senasis gruzinas, aš su savo svečiais išgerdavau dvidešimt stiklinių vyno. Kai sulaukiau šimto dešimties metų, su svečiais aš išgerdavau jau tik dešimt stiklinių. Na o dabar aš kasdien teišgeriu tik devynias stiklines vyno... Tad pakelkime tostą už tai, kad gyventume taip ilgai, kaip senasis gruzinų aksakalas, ir skųstumėmės senatve taip, kaip skundėsi aksakalas...