1. Sveikinimai
2. Kiti

Kiti sveikinimai

---

Kasmet birželio 23-ąją minima Tarptautinė olimpinė diena. Ši diena pasirinkta todėl, kad 1894 m. šią dieną buvo įkurtas Tarptautinis olimpinis komitetas. Jo iniciatorius – Pjeras de Kubertenas, pasiūlęs atgaivinti Olimpines žaidynes.

---

Kovo 25 dieną švenčiama lietuvių šventė, skirta paminėti baltųjų gandrų sugrįžtuves. Sakoma, kad gandras grįždamas ant uodegos parneša kielę, kuri išspardo paskutinius žiemos ledus.

---

Birželio 26-ąją minima Tarptautinė diena prievartos aukoms paremti. Ši diena švenčiama nuo 1997 m. Juntinių tautų organizacijos sprendimu, rekomendavus Ekonominei ir socialinei tarnybai. Ši diena minima, siekiant užkirsti kelią prievartai ir sutvirtinti Konvenciją prieš prievartą ir kitus žeminančius veiksmus.

---

Rugpjūčio 10 d. senovės lietuviai garbindavo Perkūną. Tai paskutinė metų Perkūno šventė. Buvo skaičiuojama, kad nuo šios dienos perkūnas daugiau nebetrenkia. Atėjus krikščionybei, šventė sutapatinta su šv. Lauryno diena, varduvėmis. Šv. Laurynas buvo vienas iš septynių Romos diakonų. Jis dar laikomas virėjų ir bibliotekų globėju.

---

Neišeik...
liūdnos akys ir vėjas...
neišeik...
su tavim gyvenu...
neišeik...
tik pavasaris gimsta išėjęs...
neišeik...
dar pabūkim kartu...

---

Sakoma, jei pavasarį pirmą kartą pamatai varlę, tai visus metus būsi tingus, nejudrus, kaip kad varlė. Jei skruzdę – atvirkščiai – būsi darbštus kaip skruzdėlė.

---

Jei (tyčia ar netyčia) užlipi ant kanalizacijos dangčio, reikia kad kitas žmogus suduotų tau per petį, nes kitaip atsitiks nelaimė.

---

Lietuvių liaudies patarlės apie žmogų.

1. žvirblis ant mėšlyno nedvesia, žmogus už stalo nebaduoja
2. žvėrys ieško kur giliau, žmogus kur geriau
3. žuvis ieško kur giliau, o žmogus, kur geriau
4. žuvis genda nuo galvos, žmogus nuo jaunimo
5. žuvis atsijėkėja tik torboj, žmogus bėdoj
6. žuvims vanduo, paukščiams oras, o žmogui visa žemė priklauso
7. žodis žmogų pakaria ir paleidžia
8. žmonės žiūri į drabužius, o Dievas žiūri į širdį žmogaus
9. žmogus, neklausąs Dievo, žūsta, kaip vaikas be tėvo
10. žmogus, kaip pavalgęs, tai nesimato, o kaip apsirengęs, tai matosi
11. žmogus, ilgai patenkintas, daug pikto pridaro
12. žmogus žmogui yra velnias
13. žmogus žmogui vilkas
14. žmogus žmogui užsitikėt negali
15. žmogus žmogui nelygu
16. žmogus žmogui kaip vilkas vilkui
17. žmogus žmogui ir vargo pavydi
18. žmogus žmogui bičiulis, draugas, brolis
19. žmogus žičlyvas
20. žmogus žemėje tik pakeleivis
21. žmogus žemėje nevalnykas
22. žmogus yra gerbiamas iš apsirėdymo, o įvertinamas sulig ano protu
23. žmogus vivulis, Dievas godulis
24. žmogus vislab pakelia, tik gerų dienų ne
25. žmogus visais laikais daugiau prie velnio kritęs
26. žmogus viršun nelekia, o žemyn tupia
27. žmogus vieną kartą vyras, o du kartu vaikas
28. žmogus vargulys, Dievas godulys
29. žmogus varge augęs – lyg auksas per ugnį išėjęs
30. žmogus užmano, Dievas padaro
31. žmogus už žvėrį piktesnis
32. žmogus už geležį tvirtesnis
33. žmogus už auksą brangesnis
34. žmogus turtingas skaitos už protingą
35. žmogus turi tik dvi kojas ir dvi rankas, bet apeina žvėrį
36. žmogus turi būti kaip auksas, o ne kaip šiaudas, vėjo šen ir ten varomas
37. žmogus tik gimsta ir jau vargą zaukia
38. žmogus taip, o Dievas kitaip
39. žmogus sumygtas varguose kaip linų pluoštas mintuvuose
40. žmogus su liežuviu daugiau įkanda, nei šuva su dantim
41. žmogus su liežuviu daugiau įkanda nei šuva su dantim
42. žmogus skęsdamas ir šiaudo stverias
43. žmogus senyn, sveikata mažyn
44. žmogus senyn, liga jaunyn
45. žmogus senyn, duobė artyn
46. žmogus sensta, o širdis vis jauna
47. žmogus sėja, žmogus pjauna, žmogus žydo kišenėn krauna
48. žmogus savo šešėlio neperžengs
49. žmogus šaudo, o velnias kulkas gaudo
50. žmogus šaudo, o Dievas kulkas nešioja
51. žmogus sau didžiausias neprietelius
52. žmogus pradeda, Dievas parėdo
53. žmogus plikas ateina ant svieto ir plikas išeina
54. žmogus planuoja, o Dievas disponuoja
55. žmogus pinigus renka, velnias piniginę siuva
56. žmogus piktas niekados nebus sveikas
57. žmogus perka ligą
58. žmogus per gyvenimą mokos, išmoksta, kai nebereikia gyvent
59. žmogus patvory negulėsi
60. žmogus pats sau rišas šniūrą ant kaklo
61. žmogus pasenėja ir išpindėja
62. žmogus paleistas vargt: vienam kryžių didesnį uždeda, kitam mažesnį
63. žmogus pagadina, žmogus ir pataiso
64. žmogus pablūsta ir dygstant ir žilstant
65. žmogus neturėjo klapato – nusipirko paršiuką
66. žmogus nemokytas kaip paršas nepenėtas
67. žmogus nelaimingas paprastai skaitos už neišmintingą
68. žmogus neišganytas – be gerų darbų ir be pinigų
69. žmogus negali su saule gyventi
70. žmogus negali iškentėti raškažio, o vargą visada iškenčia
71. žmogus ne viena duona gyvena
72. žmogus ne riestainis – neperlauši
73. žmogus ne gyvulys, du trys nėšiai, ir užtenka
74. žmogus ne galvijas – valgo ne kiek nori, bet kiek yra
75. žmogus ne akmuo, nevalgęs nebus
76. žmogus mokytas tarp nemokytų yra kaip matąs tarp aklų
77. žmogus misliji taip, o Dievas apverčia kitaip
78. žmogus mėtais ir vilku, ir lape
79. žmogus linksta ten, kur vėjas pučia
80. žmogus lig trijų dešimtų metų pats ženijas, nuo trijų dešimtų lig keturių dešimtų ženija žmonės, nuo keturių dešimtų metų ženija velnias
81. žmogus lenkiasi ne šūdo, ale smarvės
82. žmogus lengvos dūšios
83. žmogus krauna, šuva saugo, vagis gaudo
84. žmogus krauna, Dievas griauna
85. žmogus kožnas su savimi, o Dievas su visais
86. žmogus kietybės titnago, stiprybės ąžuolo ir tvermės plieno
87. žmogus keturiom rankom nedirbs
88. žmogus kenčia lino mūką
89. žmogus kartais ir šaukšte prigeria
90. žmogus kartą įkąstas gyvatės ir virvutę laiko gyvate
91. žmogus kaip kubilas, sveikatos nei biškį
92. žmogus kai gimsta, tai rankomis į save, o jau kai miršta, tai nuo savęs
93. žmogus kai gimsta, Dievas visą dalią pasako
94. žmogus kad ėda, per koserę šikna matyt
95. žmogus kab nedirba, taip nieko ir neturi
96. žmogus ką darysi – verkdams lūpų neištaisysi
97. žmogus juo turi, juo nori – galo nėra
98. žmogus juk ne iš piršto košę valgo
99. žmogus jaunas be darbo dyksta greitai
100. žmogus iš medžio išpuolęs atsilsi
101. žmogus ir sensta, ir vis mokosi
102. žmogus ir pelė nekart tur pražūti, žmogus vargams, pelė katei tur kliūti
103. žmogus ir pakartas papranta
104. žmogus ir numiršti besimokydamas
105. žmogus ieško, kur geriau, o žuvis, kur giliau
106. žmogus į lieptą paverstas
107. žmogus gyveni, mokinies ir durnas miršti
108. žmogus gyvena vieną amžių, o jo geri darbai – du amžius
109. žmogus gyvena ne tam, kad valgytų
110. žmogus gudrus kaip sudegęs skudrus
111. žmogus girtas yra kaip vežimas be vežėjo
112. žmogus gimsta su bėda ir miršta su bėda
113. žmogus gimsta ir jo dalis gimsta
114. žmogus gimsta darbui, kaip paukštis lakstymui
115. žmogus geras – čielas dvaras
116. žmogus galvoja, o Dievas pergalvoja
117. žmogus galima iš eigasties pažinti
118. žmogus gali tiek, kiek žmogus
119. žmogus esi kaip varmas: čia esi, čia jau užšalęs
120. žmogus eini senyn, prie vargo artyn
121. žmogus eina, ir smertis kartu eina
122. žmogus dirbdamas padaro, kalbėdamas pasako
123. žmogus dirba, o ponai pilvus augina
124. žmogus dažniau suklumpa kaip arklys ant keturių kojų
125. žmogus daro ką gali, o Dievas ką nori
126. žmogus bjauresnis ir už gyvulį
127. žmogus be žmogaus neapseina
128. žmogus be žemės kaip šuo be būdos
129. žmogus be tikėjimo kaip gyvulys be saito
130. žmogus be tėvynės – lakštingala be giesmės
131. žmogus be svajonių, kaip paukštis be sparnų
132. žmogus be smegenų – mulda
133. žmogus be skatiko kaip diena be saulės
134. žmogus be pinigų durnas
135. žmogus be nusistatymo – tai lepšė
136. žmogus be mokslo mažai tevalioja
137. žmogus be mokslo kaip namai be langų
138. žmogus be garbės kaip…
139. žmogus bagotas, tik velnias biednas
140. žmogus bagotas, kaip šuo kudlotas
141. žmogus ant krūvos, velnias iš krūvos
142. žmogus ant kito šiaudą pamato, o ant svaęs nei kūlio nemato
143. žmogus alkanas lagadnas, o šuo negadnas
144. žmogus – žmoniškai, žydas – žydiškai
145. žmogus – savo pilvo vergas
146. žmogus – ne vyža, neperplėši
147. žmogus – ne šuva, neerzink
148. žmogus – ne rankovė, neišversi
149. žmogus – ne ragaišis, neperlauši
150. žmogus – ne pyragas, neperlauši
151. žmogus – ne puodas, nepaskambinsi
152. žmogus – ne meška, išmoks
153. žmogus – ne medinis
154. žmogus – ne mašina
155. žmogus – ne kiaušinis, per pusiaurakį nepasižiūrėsi, koks jis
156. žmogus – ne kiaulė
157. žmogus – ne kašelė
158. žmogus – ne jūra, užtenka ir pūra
159. žmogus – ne gyvulys
160. žmogus – ne grybas, į dieną neužauga
161. žmogus – ne geležis
162. žmogus – ne duonos kepalas – neperlauši, nepažiūrėsi
163. žmogus – ne duona, su ožkulu nesulaužysi ir neišlaižysi
164. žmogus – ne arklys
165. žmogus – ne akmuo, kraujas – ne vanduo
166. žmogus – ne akmuo, begulėdamas pavargsta, tad ir pasilsėti reikia
167. žmogus – ne akmuo
168. žmogus – gėlė, pražydi – vysta
169. žmogus – bėdulis, dievas – guodulis
170. žmogus – ai, o žydas – vai
171. žmogui, ne žydui
172. žmogui vis vargas tęsias: kai pradeda verkt nuo lopšelio, tai verkia visą amžių
173. žmogui vis maža, griebia ir griebia
174. žmogui vargas ir gimti, ir mirti
175. žmogui šuo, šuniui žmogus talkininkauja
176. žmogui širdies neparodysi
177. žmogui pergyvent gyvenimą – tai ne lauką išart
178. žmogui nuo žmogaus visuomet pavojus
179. žmogui nėra soties
180. žmogui mokslas, tai aklam ubagui lazda
181. žmogui gera ten, kur jo nėra
182. žmogui duota žemė, o mėnulis – dangui, o dangus duotas Dievui
183. žmogų puošia protas
184. žmogų puošia darbas
185. žmogų pažinsi iš kalbos
186. žmogų ligoje, varge ir bėdoje pirmoji aplanko utėlė
187. žmogelis, kožnam darbe šarpus
188. žmogaus žodis už patį brangesnis
189. žmogaus visas užpelnas – grabas
190. žmogaus vertė darbu matuojama
191. žmogaus vardo neprarasti
192. žmogaus vardą prarasti
193. žmogaus turtas kojų apačiose
194. žmogaus skūra stora – iškentės
195. žmogaus širdis nepasotinama
196. žmogaus širdin neįlysi
197. žmogaus prakaitas visur vienodas
198. žmogaus poteriai kaip vilko pasninkas
199. žmogaus planai, Dievo keliai
200. žmogaus pavidalas, vilko nasrai
201. žmogaus liga pašaly
202. žmogaus kraujas tai ne musės
203. žmogaus koja nebuvo įkelta
204. žmogaus išorė yra vidaus veidrodis
205. žmogaus gyvenimas kaip musės – čia yr, čia nebėr
206. žmogaus gyvenimas eina vingiais: čia gerai, čia Jezau reik šaukti
207. žmogaus gyvenimas – kaip viena diena
208. žmogaus dūšia gili
209. žmogaus amžius kaip vanduo
210. žmogaus – sprindis, panaberijos – sieksnis
211. Žigaičiuose žmogaus ir kazokas nesugaus
212. žiemą ir žydą žmogum pavadina
213. ženklus žmogus žiemą be kailinių, vasarą be karvės
214. žemės žmogaus trumpas paviešis
215. žemės kvapas peni žmogų
216. želmenį kelia žemė, žmogų – darbas
217. Žeimiuose geram žmogui gera vieta
218. yra žmonių, nėra žmogaus
219. yla maiše, žmogus velnio kaily tai nerimsta
220. vyras – ne žmogus, kelnės – ne drabužis
221. visko žmogui reikia išbandyti: ir šnapso, ir draugų, ir mergų
222. viską veltui žmogus mislija: šiandien gyvas, šiandien džiaugias, o rytoj akeles užmerkęs, rankeles sudėjęs
223. viską pragyveni žmogus, tik vieną mirtį nepragyvensi
224. viską Dievas davė, tik žmogaus norams galo nedavė
225. visi matė žmogų raišą, kad pakratė maišą davatkų
226. visas Dievo pakvėptas žmogus
227. visą gyvenimą žmogus mokaisi
228. vietoj ir medis supūva ir žmogus pražūva
229. vieta žmogaus nelaukia
230. vienas žmogus visko žinoti negali
231. vienas medis – ne miškas, vienas žmogus – ne sodžius
232. vieną kartą žmogus užgimsta
233. viena galva – ne valdžia, vienas žmogus – ne talka
234. viena bėda – ne bėda, dvi trys kai apsėda, tai ir žmogų suėda
235. viena bėda žmogaus nepabaigia
236. viena bėda niekad žmogų nesuėda, bet kai dvi trys apsėda
237. veršis iš kėpalio, žmogus iš puodelio
238. verčiau būti geru žmogumi negu blogu kunigu
239. vely būt prastu žmogum, ne puikia kiaule
240. veltui išleistas pinigas – velniui džiaugsmas, žmogui žala
241. velnio nebijau, o nuo žmogaus blogo neatsiginsi
242. velnias tau tevergauja, ne žmogus
243. vėjas kalnus griauna, žodis žmogų kelia
244. vėjas be kailio, vanduo be granyčios, ugnis besotė, žmogus beprotis
245. vasaros darbai žmogų peni, o žiemos – rėdo
246. vasarą pažinsi žmogų be karvės, žiemą be kailinių
247. vargus žmogus užmiršta, bet pikto žodžio – niekados
248. vargstančiam žmogui ir saulė juoda
249. vargas žmogų grūdina, o raška-ius tvirkina
250. vargas negadina žmogaus
251. vargas be dantų, o žmogų suėda
252. vargai žmogų gyvą suėda
253. vanduo netekėdamas, žmogus nedirbdamas genda
254. valug žmogaus ir darbas
255. valig Jurgio ir kepurė, valig žmogaus ir pasudžia, valig pono ir žiponas
256. valgymas, gėrimas bei atilsis pramaitina žmogaus gyvatą
257. vaiką viena ranka šerk, kita glostyk – bus žmogus
258. už avino galvą negausi žmogaus
259. už akių tokie ir karaliui špygą rodo, o prie akių nei paprastam žmogeliui liežuvio nepaverčia
260. ujančio žmogaus aviliai tušti
261. ugnis suranda geležį, o pagunda – žmogų teisingą
262. ubagą pažinsi iš tarbų, žmogų – iš darbų
263. turtas – ne žmogus, dagyvenamas
264. turėkis žmogaus pusės, ale ne prūso
265. tu, Elžbieta, nebūk kieta, priimk žmogų pakelingą, pavalgdink kaip reikalinga
266. trys sunkūs darbai žmogui ant svieto: poteriai kalbėt, seni tėvai mityt, skolą atiduot
267. trys daiktai išvaro žmogų iš namų: nenauda pati, kiauras stogas ir kiauras pečius
268. trijose kovose žmogus būna pergalėtas: kovoje su miegu, kovoje su likimu ir kovoje su moteriške
269. tolei žmogus geras, kolei sveikas
270. toks žmogus – ir padainuos, ir pameluos
271. tokiu žmogum nepasitikėk, kurs dėl niekų prisiegavoja
272. tokią dieną geras žmogus ir šuns nevarytų
273. tik žemės darbas tėra žmogaus vertas
274. tik šuva užbėgs, ne žmogus užeis
275. teisus žmogus neturi jokios nutarties
276. tas prastas žmogus, kas ant namiškių šneka
277. tas pats žmogus ir juokies, ir verki
278. tas pats žmogus ir ant suolo, ir po suolu
279. tas pat su gėlyte ir su žmogum: nudžiūsta ir po visam
280. tas ne žmogus, kurs savo širdžiai gaili
281. tarp vilkų ir žmogus turi kaukti
282. taip ant svieto su žmogum kaip su giedra iš ryto
283. šykšto žmogaus ir ubagai nekenčia
284. svietaunas žmogus
285. svetimo žmogaus dotis neilgai tetvers
286. šventas žmogus
287. sveikiau yra žmogui dvi dienas sunkiai dirbti, negu vieną dieną tinginiauti
288. sveikata žmogų veda
289. sveikata žmogų taiso
290. sveikata žmogų rėdo
291. šuo žmogų nuo balso pažįsta
292. šuo piktas, kai sotus, o žmogus – kai alkanas
293. šuo parijęs piktas, o žmogus – nevalgęs
294. šuo loja, o žmogus važiuoja
295. šuo ir žmogus nesiraukę įkanda
296. šuo gyvą protą tur, kaip žmogus
297. šuo – geriausias žmogaus draugas
298. šunobelė – ne medis, ožka – ne gyvulys, o merga su vaiku – ne žmogus
299. šuniui užtenka, žmogui duok, kiek reikia
300. šuniui gana, o žmogui duok kiek reikia
301. šunį prašyk, geras žmogus pats ateis
302. šunį erzink, o ne žmogų
303. suktas žmogus ugny nedega, vandeny neskęsta
304. suklysti žmogui įgimta, bet, pamačius klaidą, nesitaisyti, tai jau velniška
305. suklysti žmogiška, klaidoj pasilikti – velniška
306. su žydu žydiškai, su žmogum žmoniškai
307. su žmogum žmoniškai, o jis kitoniškai
308. su žmogum visaip, su velniu niekaip
309. su šunim šuniškai, su žmogum žmoniškai
310. su ponu tai ne su žmogum
311. su myrium žmogus guli, su myrium keli
312. su kokiu žmogum tokia ir kalba
313. su gerumu nuo žmogaus paskutines kelnes gali nuvilkti
314. su geru žmogum ir Dievui nėra rūpesčių
315. su geru žmogum gali ir ant kelmo gyventi
316. spręsk apie žmogų ne iš nosies, o iš žodžio
317. spėriai prašoka apmaudas gero žmogaus
318. sotus žmogus yra tingus į darbą
319. šneka kaip žmogus, mislija kaip velnias
320. šnapsas ir į peklą žmogų nuvestų
321. smertis valandas skaito, o žmogus turtus krauna
322. slinkis žmogus visada alkanas
323. šlėkta šioks ar toks – vis už žmogų švaresnis
324. skolos žmogų pribaigia
325. skęsta – dar tokį žmogų ir pastūmėk
326. Skaistgirio skalsiose giriose gal žmogus gyventi
327. šis žmogus biškį nedašutęs
328. silkė ne žuvis, boba ne žmogus
329. šiandien žmogus kaip zylė, rytoj – kaip karvelis
330. Šešupė – ne upė, suvalkietis – ne žmogus
331. šešėlis žmogaus nepabaidys
332. šešėlis nuo žmogaus neatsilieka
333. seno žmogaus nebeperdirbsi
334. senas žmogus niekam nevertas
335. senas žmogus namuose kaip vaistas
336. senas žmogus kaip trupinys kertėj
337. senas žmogus – namų raktas
338. senas kaip daiktas, taip ir žmogus, niekam nevigadnas
339. senam žmogui perkamas miegas
340. senam žmogui mieste blogiau kaip kalėjime
341. saulėta Grabnyčių diena nuliūdina žmogų ne vieną
342. saugokis to žmogaus, kuris meilus
343. saugokis balos, kad nesušlaptum, labiau saugokis blogo žmogaus, kad prie jo netaptum
344. saugok, pečiau, nuo tokio žmogaus
345. sarmata žmogų pakiemiais varo
346. šarka ne paukštis, merga ne žmogus
347. šalinę šieno pridedi, šiaudų, o žmogus per visą gyvenimą pilvo nepripilsi
348. rūpestis budina žmogų
349. rudas žmogus yra blogas
350. rūbas žmogų taiso
351. rodos, buvo žmogus, o dabar visai į velnią pavirto
352. rimtas žmogus pradeda plikti nuo kaktos, mergininkas nuo pakaušio
353. reikia pūdą druskos suvalgyti, kad žmogų pažintum
354. rankų darbas parodo žmogų
355. purvan įkišęs nagus nusimazgosi, o prie blogo žmogaus prikišęs nenusimazgosi
356. pupa – ne javas, ožka – ne gyvulys, merga – ne žmogus, marti – ne šeimyna
357. pučias ponas, pučias ir žmogus
358. prūso bėdos žmogų skarmalais aprėdė
359. protingas žmogus pirma sukramto, paskui išspjauna
360. protingas žmogus neprivalo geisti mirties, bet neprivalo jos bijoti
361. protas žmogų tiesiai veda
362. pro liežuvingą žmogų prasilenkti reikia
363. prieš Dievą nėra meistravo žmogaus
364. prie paprasto žmogaus vienas velnias, prie davatkos – devyni
365. prie gero žmogaus ir velnių daug reikia
366. prie akių žmogus, už akių vilkas | Žr.: akyse šilkas, už akių vilkas |
367. prastas žmogelis
368. prastam žmogui visuomet ir sesuo prasta
369. prašmatniausias žmogus išeina palaukiais
370. pralakinėja visas žmogaus gyvenimas kaip mojaus mėnuo
371. pono šuva brangesnis už žmogų
372. ponas tol ant žmogaus jos, kol ponavos
373. ponas – ne žmogus, jam darbas nerūpi
374. pirma krinta plaukai, paskui krinta ir pats žmogus
375. pinigų žmogui visada maža
376. pinigai žmogų vaiku padaro ir į kapus nuvaro
377. pinigai žmogų pakaria ir paleidžia
378. pinigai žmogų neišganys
379. pinigai ir dorą žmogų išveda iš kelio
380. pilvas žmogaus bagotu nepadarys
381. pilnas svietas yra žmonių – žmogaus negali rasti
382. pikto žmogaus kalba badosi
383. piktas žmogus ir mėnulį loja
384. piktas žmogus doram žodžiui kurčias
385. piktą žodį geriau per langą mesk, negu į žmogų pataikink
386. piktą žmogų ir perkūnas netrenkia
387. pikčiausias žmogus, dovanas gavęs, lėtesniu randasi
388. per vikrumą žmogaus gyveni
389. penėtas jautis veislei netinka, o lepintas žmogus – darbui
390. pelenų kubilą susėsi, kol žmogų pažinsi
391. peilis be kriaunų, vežimas be ratų, žmogus be dorybės niekam netinka
392. pažinsi alų per putą, duoną per plutą, žmogų per būdą
393. pažink, žmogau, kas esi
394. pavydas žmogų iš vidaus griauja
395. pavydas žmogų ir suėda
396. pavalgydinęs Dievas žmogų guldo
397. paukštį plunksnos gražina, o žmogų protas
398. paukštį pažinsi iš balso, žmogų iš darbo
399. paukščiui – dangus, žuvims – vanduo, o žmogui – visas pasaulis
400. paukščio raiba plunksnelė, žmogaus dar margesnis gyvenimas
401. pasninkas žmogaus nenubiednins
402. pasensta žmogus, pasensta ir protas
403. pasenęs gyvulys nužudomas, žmogus – pavaromas
404. pas žmogų padla, pas čigoną risokas
405. Panevėžio bažnyčia kad sugrius, ne vienas žmogus pražus
406. pagal žmogų yra pavardė
407. ožys – ne gyvulys, dzūkas – ne žmogus
408. ožys – ne gyvulys, boba – ne žmogus
409. ožka – ne gyvulys, boba – ne žmogus
410. ožka – ne galvijas, o žydas – ne žmogus
411. ot žmogus – aukso kamuoliukas
412. nutartą žmogų visi įtarinėja
413. nuo šuns lazda, nuo velnio kryžius, nuo kokio žmogaus tai nėr nieko
414. nuo perkūno, žaibo, audros, plonai kalbančio žmogaus ir nuo senos mergos apsaugok mus, Viešpatie!
415. nuo nelabojo tai yra kryžius, o nuo blogo žmogaus – tai jokios rodos
416. nuo keturiasdešimt metų šunies amžių gyvena žmogus
417. nuo kalbos numanai, kas esąs
418. nuo gyvulio užsitversi, o nuo žmogaus ne
419. nuo gyvulio tvoru, nuo tokio – basliu
420. nulemta yra žmogui vieną kartą mirti
421. norėtų žmogus keltis, bet už durų šaltis
422. niekuomet žmogus trijų laimių neturi
423. niekas tiek žmogui blogo nepadaro, kiek pats sau pasidaro
424. niekas taip žmogaus nesuėda kaip kerštas
425. nežiūrėk bagotumo, bet razumo
426. nežinai, žmogus, kur mirtis laukia
427. neveizėk į turtą, bet žiūrėk į žmogų
428. netikusiam žmogui ir ant švento Petro šūdas sušalęs
429. netikėk per daug meleta žmogum
430. nesveikata žmogų sutiko
431. nestatyk pagalį žmogui į ratus
432. nesmerk žmogaus, ba ir tu ne angelas
433. nesigriebk šešėlio ir nepaleisk žmogaus
434. nešertu arkliu nearsi, alkano žmogaus darbu nepasidžiaugsi
435. neščislyvam žmogui ir šikinėj kaulelis
436. nerasi medžio be šakos, o žmogaus be ydos
437. nėra žmogaus be ydų
438. nėra tokio žmogaus, kuris nenorėtų dangaus
439. nepristok žmogaus raudonplaukio ir žvairaakio
440. nelygus gyvulys gyvuliui, žmogus – žmogui, medis – medžiui
441. nelaimių darytojas yra pats žmogus
442. nelaimėje žmogus prie visko griebiasi
443. neik į barnį su žmogum turtingesniu, idant…
444. nei žmogui pasakyti, nei pačiam pasiklausyti
445. nei svietui bėda, nei žmogui gėda
446. nei prie Dievo, nei prie žmogaus
447. nei ponas, nei žydas, nei žmogus
448. nei Dievui, nei žmogui
449. nei Dievui ratai, nei žmogui akėčios
450. nedoro žmogaus ir su šieno vežimu lenkis
451. nedoras žmogus kito dorybės neišmokys
452. nebėr kaip žmogui pasakyt
453. ne žmogus, o vyža
454. ne žmogus yra vyžai, ale vyža yra žmogui
455. ne žmogus pinigui, bet pinigas žmogui
456. ne žmogus griekus pameta, bet griekai žmogų
457. ne žmogus duoną pervalgo, bet duona žmogų
458. ne žmogus duoną pervalgo, bet duona žmogų
459. ne žmogų muša – kelmą
460. ne viskas žmogui naudinga, kas vilkui žalinga
461. ne visi mokslai žmogui gera daro
462. ne vieta žmogų pašvenčia, bet žmogus vietą
463. ne viena duona žmogus gyvena
464. ne vien duona žmogus gyvas
465. ne tiek žmogaus, kiek gerklės
466. ne tas žmogus, kuris žada, tik tas žmogus, kuris ištesa
467. ne tas geras draugas, kur padeda bonką išgerti, bet tas, kuris padeda žmogui bėdoje
468. ne ta kirmėlė strošna, katrą žmogus valgo, ale ta, katra žmogų valgo
469. ne su turtu gyvensi, bet su žmogumi
470. ne senatvė žmogų sendina, vargai
471. ne peikimas žmogų gadina, o pagyrai
472. ne parėdai žmogų gražina, bet žmogus parėdus
473. ne medaliai, bet darbai kalba apie žmogų
474. ne linksmybėje žmogų pažinsi, o varge
475. ne kailiniai žmogų šildo, bet žmogus kailinius
476. ne išvaizda žmogų padaro
477. ne išmatų lenkeis žmogus – smarvės
478. ne grožis žmogų puošia, o jo darbai
479. ne drapana gražina žmogų, bet žmogus drapanas
480. ne drabužis puošia žmogų
481. ne darbas žmogui sarmatą daro
482. ne darbas žmogų lenkia, o tinginystė ir vargas
483. ne auksas, o darbštumas žmogui yra didžiausias turtas
484. ne ant šnekos žmogų pažinsi, ale ant darbo
485. naujos girnos visa mala, o geras žmogus visiems padeda
486. naginė – ne čebatas, boba – ne žmogus, vėžys – ne žuvis, ožys – ne gyvulys, kunigas – ne vyras, šūdvabalis – ne paukštis
487. moteriškė – ne žmogus, sijonas – ne drabužis, kadagys – ne medis
488. moteriška – ne žmogus, ožka – ne galvijas
489. mokslas žmogų ar pataiso, ar pagadina
490. mokslas žmogaus negadina
491. miške mešką išmoko – žmogaus neišmokys!
492. miške beržą palaužia, žmogaus nepalauš
493. mirti žmogui nesutrukdys
494. minia – tai didis žmogus
495. miegodamas žmogus valgyti nenori
496. meškos bijok iš priekio, vilko – iš šono, arklio – iš užpakalio, o žmogaus – iš visų pusių
497. meška ima jėga, o žmogus – razumu
498. mešką gali išmokyti, žmogaus nebeišmokinsi
499. meluoja žmogus, meluoja ir ponas
500. meilė duoda žmogui laimę
501. medžias, sode augytas, tai kaip žmogus gimdytas
502. medis vertinamas už vaisius, žmogus – už darbą
503. medis sode augintas, tai kaip žmogus gimdytas
504. medis medžiui nelygus, o žmogus žmogui bus lygus
505. medis ir sendamas auga vis aukštyn, o žmogus linksta vis žemyn
506. medis be žievės, žmogus be garbės nunyksta
507. mažo žmogaus čia pat mėšlai, čia pat razumas
508. mažas žmogus riedėte rieda – didelis nepavys
509. margas paukštis, žmogaus gyvenimas dar margesnis
510. maišą žirnių išvirsi, pakol žmogų ištirsi
511. maišą druskos suvalgysi, tada žmogų pažinsi
512. mainaus žmogaus žodį vėjai gaudo
513. loti ir laižyti moka ir žmogus
514. linksmas žmogelis
515. likimas visuomet galingesnis už žmogų
516. lig aštuoniasdešimt metų žmogui skirta gyvent, o kas viršaus – tai jau Dievo davimas
517. liežuvis žmogų pakaria ir paleidžia
518. lietaus būrys pereina, o liga žmogui nepereina
519. lengviau su šunimi susitaikyti negu su blogu žmogum
520. lengviau kiaulę prisotinti nekaip žmogų
521. leido Dievas žmogų svietan, duos jam ir dalią
522. ledas slidus, o žmogaus gyvenimas dar slidesnis
523. laimė geram žmogui
524. kvailas šaudo, velnias kulkas gaudo
525. kurmis lenda, kur giliau, žmogus ieško, kur geriau
526. kurį kaip Dievas sutveria, apskiria ir ščėstį
527. kur žmogus žmoniškas, to ir darbas kitoniškas
528. kur žmogus protu jėgą valdo, ten jis ta jėga uolas skaldo
529. kur veršiai midų geria, ten jaučiai kviečius dera – tokioje šalyje žmogaus nėra
530. kur vargas žmogų traukia – nuo jo neišsisuksi
531. kur grybai ir uogos – žmogus nei sotus, nei nuogas
532. kur gimęs, ton vieton traukia žmogų
533. kur gimęs, tan kraštan traukia žmogų
534. kur buvai žmogelis, tai savo lizdą paliksi
535. kuo žmogus vargsta, tuo geresnis
536. kuo žmogus senesnis, tuo eina lėčiau, tačiau prie karsto skubinas greičiau
537. kunigas bažnyčioj žmogų už vištą bara, o pats griebia dvarą
538. kumetis ir ponas – žmogus ir šėtonas
539. kuklybė – tikras žmogaus puošalas
540. kūdikiai ir gyvulėliai pažįsta gerą žmogų
541. kručas geras žmogus, tik biškį vagis
542. Kristaus kryžius medinis, o žmogaus…
543. krikštynos – lūpoms atvėpis, o žmogui atsėdis
544. kožnas žmogus žiūri aukštyn, o ne žemyn
545. kožnas žmogus turi savo paprotį
546. kožnas žmogus turi savo broką
547. kožnas žmogus tikis geresnės ateities, bet ne visi sulaukia
548. kosulys – tai seno žmogaus amatas
549. kolei žmogus liuosas, tai ir laimingas
550. kol žmogus jaunas, tai kaip neišsivaikščiojęs alus – nežinia, ar jis bačką plėš ar išsivaikščios
551. kol žmogus eina, šašuolėlis seka
552. kol kitą žmogų apgausi, pats to pyrago paragausi
553. kol gyvas žmogus, tol pasiutimo pilnas
554. koks žmogus, toks pateikalas
555. koks žmogus, toks ir šuo
556. koks žmogus, tokie ir jo darbai
557. koks žmogelis, toks ir kirvelis
558. koks protas, toks ir žmogus
559. koks jis žmogus, jei negeria? – toks ir bėdoj nepadės
560. koks darbas, toks ir žmogus
561. kokie žmogaus pamatai, tokie ir darbai
562. kokie marškiniai, toks ir žmogus
563. kokiam žmogui tai nedašoksi, tai peršoksi
564. ko žmogus neregi, dievas mato
565. ko žmogus nepraturtėji lig 30 metų, po 30 tai tiek
566. ko žmogus negali, to nė Dievas nenori
567. ko Dievas neduoda, to žmogus nepasiims
568. knygos ir laikraščiai – tai kasdieninis žmogaus draugas
569. klysti žmogui įgimta
570. klysti žmogiška
571. klysti yra prigimtis žmogaus
572. klebonijoj augęs žmogumi nebus
573. kietam žmogui ir skatikas brangu
574. kiekvieno žmogaus burna platesnė nekaip kąsnis
575. kiekvienas žmogus vis kitoks
576. kiekvienas žmogus šiame pasaulyje tik svečias
577. kiekvienas žmogus savęs vertas
578. kiekvienam žmogui pajautimas duotas
579. kiekviena žolė turi savo kirminą, o kiekvienas žmogus savo vargą
580. kiek žmogaus, tiek ir vieko
581. kiek žmogaus, tiek ir proto
582. kiaulė – visur kiauliškai, žmogus – žmoniškai
583. kiaulė valgo ir laigo, žmogus ėda ir sėda
584. kiaulė už žmogų mandagesnė
585. kiaulė pelus ėsdama nori, ar žmogus duoną valgydamas nenorės
586. kiaulė ėda ir sėdi, žmogus valgo ir laigo
587. kiaulė daug suryja, o žmogus ir kiaulę suryja
588. kentėjimai žmogų pataiso
589. katė žmogui ne draugas
590. kąsniu duonos žmogus pasisotina, o laime ir džiaugsmu – niekados
591. kas žmogus, tai protas, kas šalis, tai mada
592. kas su Dievu gyvena, su tokiu žmogum niekur nežūsi
593. kas įeina į nasrus, neišdergia žmogaus, bet kas išeina iš nasrų, tai išdergia žmogų
594. kas blogą žmogų pristoja, to ir skūra atsistoja
595. kas apgaus žmogų, kad ne žydas
596. karvei pašaro reikia cielo glėbio, o žmogui užtenka ir vežimo – juk žmogus ne karvė
597. karvė geriam, kiek gana, žmogus geria, kiek yra
598. karštą geležį ir žmogus nuo savęs meta
599. kariuomenė žmogų sutvarko ir išmoko
600. kam vilkas žmogų ės, nes galva kieta, o šikna dvokia
601. Kalvarijos visi bijos: visi matė žmogų raišą, kad pakratė pilną maišą davatkų
602. kalnas su kalnu susieina, o žmogus su žmogum nesusieis
603. kalnas su kalnu nesusieina, o žmogus su žmogum susieina
604. kalnas kalnui nelygu, žmogus žmogui
605. kalėjimas žmogaus neišmokins
606. kalba žmogaus negadina, tik žmogus kalbą sugadina
607. kalba kaip ne su žmogum
608. kaipo dalgis žolę, taip smertis žmogaus gyvenimą pakerta
609. kaip žmogus švilpinėja, taip ji giest
610. kaip žmogus
611. kaip sudaužėjusio rūbo nepataisysi, taip ir blogo žmogaus
612. kaip puta nyksta, taip žmogus išblykšta
613. kaip prastas žmogus gero kąsnio nepažins, taip kiaulė pipirų
614. kaip mažas vairas suka didelį laivą, taip valia žmogų
615. kaip kaulo žmogus
616. kaip kandys rūbą, kirmėlės mišką gadina, taip rūstybė žmogaus širdį kankina
617. kaip javelis, taip žmogelis
618. kaip jautis prie jungo, taip žmogus prie darbo
619. kaip jautis prie jungo, taip žmogus prie darbo
620. kaip Dievas duoja, tai ir žmogus žmogui duoja
621. kailis iškarštas švelnesnis, žmogus paluptas geresnis
622. kai žmogus, tai žmogus, ė kai velnias, tai velnias
623. kai žmogus žmoniškas, tai ir šūdas kitoniškas
624. kai žmogus vargulys, tai iš nosies varvulys
625. kai žmogus užgimsta, į save rankas riečia, o kai miršta, rankas ištiesia: jam nieko nebereikia
626. kai visus spjaudo, ir geram žmogui užtykšta
627. kai jauna buvau, buvau žmogus, o kai pasenau, laužas palikau
628. kai jauna buvau, buvau žmogus, o kai pasenau, laužas palikau
629. kai Dievas žmogų nuo savęs atmeta, atima pomislę ir protą
630. kai Dievas nori žmogų korot, tai jam atima galvą
631. kadagys – ne medis, ožka – ne gyvulys, višta – ne paukštis, moteris – ne žmogus
632. kad žmogus sparnus turėtum, visur išskraidytum
633. kad žmogus ne ingis, tai nieks ir vingis
634. kad žmogus ne ingis, tai nieks ir vingis
635. kad žmogus ir numiršta, darbai gyvena
636. kad žmogus eitų galva, tai kojų nereikėtų
637. kad žinotum žmogus, kad tu ten gerai rasi, tai bepigu būtų – nebijotum mirti
638. kad sausas balandis, drėgnas ir šiltas gegužis, tai turės maisto žmogus ir gyvulys
639. kad Ponui Dievui možna pasakyti „tu“, dėl ko nemožna pasakyti žmogui
640. kad gaspadorius žinotų, kokią naktį vagys ateis, pasikėravotų
641. kad Dievas padės, tai žmogus nepragaišės
642. kad Dievas padės, ir žmogus turės
643. ką žmogus pasėjo, tą tegul ir pjaus
644. ką žmogus padarysi – prieš vandenį nebrisi
645. ką žmogus įgyja savo jėgomis, tą jis labiausiai brangina
646. ką velnias išmislino, tą žmogus padarys
647. ką Ponas Dievas suveda, nei viens žmogus neturi perskirti
648. ką matei – nutylėk, ką girdėjai – negirdėk, būsi žmogus
649. ką bedarysi žmogus basas būdamas
650. juokdarys retai esti blogu žmogum
651. juokas žmogų jaunina, pyktis sendina
652. juodas darbas žmogaus nežemina
653. juk ir tėvas važiuoja ant žmogaus stačiai, misliji, kad vaikas nevažiuos
654. jeigu pats žmogus laikaisi gerai, ir kiti užlaikys
655. jeigu nelaimė žmogui skersai kelio, jis ją perlips, bet jeigu ji išilgai kelio, jis visą amžių vargs
656. jeigu nekenti žmogaus, nekenti ir jo rūbų
657. jeigu Dievas nori žmogų nubausti, tai pirma atima protą
658. jei žmogus žmoniškas, tai jo ir protas kitoniškas
659. jei žmogus žinotumei ateinantį laiką, nė iškados neturėtumei
660. jei žmogus savo nelaimę žinotų, po kubilu pasikavotų
661. jei žmogus iki trisdešimt metų neženotas, o iki keturiasdešimt nebagotas, tai ir dvės, neturės
662. jei patiks žmogus, patiks ir jo kepurė
663. jei niekas kaklo negraužia, tai žmogus neramybę jaučia
664. jei kuris žmogus nepatinka, tai ir jo kvapas smirda
665. jei kunigas sūdan, tai tu, žmogau, lįsk prūdan
666. jei kalnai su kalnais susieina, tad žmogus su žmogum greičiau
667. jei jaunam dantys dygsta, tai žmogus bus niekam tikęs
668. jei Dievas davė, žmogus neatims
669. jauno žmogaus laimė pono dievo rankoj
670. jaunam žmogui laukas su lauku – greit subėgioji
671. jaučio saugokis iš priekio, arklio iš užpakalio, o pikto žmogaus iš visų pusių
672. išdidumas stiprų žmogų priverčia prie darbo
673. iš žmogaus galima atimti gyvybę, bet garbės niekada
674. iš velnio angelo (žmogaus) nepadarysi
675. iš veido pažinsi žmogų
676. iš tuščių kalbų kvailį pažinsi
677. iš šnekos pažįsti žmogų
678. iš rūbo pažinsi žmogų
679. iš prasto žmogaus – velnias, iš gero – aniuolas
680. iš neturinčio ir dvylika žmogžudžių neatims
681. iš miesto su pirktu sviestu žmogus nėra riebus
682. iš ko žmogelis padarytas ir kieno jis išmanytas
683. iš kepurės negali pažinti žmogaus, reikia žiūrėti, kas po kepure
684. iš karto žmogum neužsivieryk
685. iš kalbos pažinsi žmogų
686. iš jo ne žmogus, tik šešėlis
687. iš didelės bagotystės žmogus pats save prasikeikia
688. iš darbo pažinsi žmogų
689. iš dangaus žmogus
690. iš blogo žmogaus doro nelauk
691. iš akių pažinsi žmogų
692. ir žmogus sykiais žvėrim pavirsta
693. ir šuva žmogų pažįsta, o žmogus žmogaus nenori pažint
694. ir šuva geras duodas mokomas, o žmogaus neišmokysi
695. ir mužikas žmogus
696. ir mašina be žmogaus nedirba
697. ir lėtas žmogus gali supykti
698. ir lenkas toks pats žmogus
699. ir kvailą žmogų nelaimė gudriu padaro
700. ir kiaulė, eidama pro žmogų, kriuktelėja
701. ir kalnas su kalnu susitinka
702. ir juodas darbas žmogų dabina
703. ir gero tu man, žmogus, panorėk kvailam žmogui padaryti
704. ir gerą žmogų pasisekimai dažnai į šuntakius nuveda
705. ir gerą žmogų netikėti turtai pagadina
706. ir biedno žmogaus višta dešimt snapų neturi
707. ir arklys nuomeilumo geriau dirba, ne tik žmogus
708. ir angelas neliktų angelu, turėdamas žmogaus akis
709. ir akmuo begulėdamas sudyla
710. į blogį žmogų labiau traukia
711. į akis tai žmogus, o už akių – vis prūsas, ir gana
712. gyvulys prie gyvulio glaudžias, žmogus prie žmogaus
713. gyvulys išgeria ir gana, o žmogui niekada negana
714. gyvulį parduosi, o blogą žmogų niekur nepadėsi
715. gyvulį gali išmokinti, o žmogaus neišmokinsi, jei pats nesimokina
716. gyvenimas žmogų moko
717. gyvenimas – mokykla: žmogus sensta ir mokinas
718. gyveni gyveni žmogus ir užgyveni tik šešias lentas
719. gyvena žmogus ant svieto ir nežino kam
720. gyvatės gylys gelia arti, žmogaus liežuvis pasiekia toli
721. gyvatė gelia skaudžiai, o pikto žmogaus liežuvis dar skaudžiau
722. gyvas žmogus nešė kryžių – tai dar ir mirusiam uždėt
723. gudrus žydas ir Dievą apgauna, o čigonas tik žmogų ant arklio
724. griekas – ne suodžiai, o žmogų suteršia
725. greitai žmogus užaugi, dar greičiau pasensti
726. greičiau adatą šieno vežime surasi, negu čia žmogų
727. gražiam žmogui ir snarglys tinka
728. gražiam žmogui gražus ir kvartukas
729. gražiam žmogui gražios širdies reikia
730. graži kalba žmogų puošia
731. gluotnas žmogus visur svečias
732. gluotnas žmogus visur svečias
733. girtą žmogų ir žydo ožkos mindo
734. girk dieną vakare, žmogų – pagrabe
735. girioj lokius išmokina, o žmogaus neišmokina
736. gimti sunku, o mirti dar sunkiau
737. gilus protas, nors žmogus kuprotas
738. geru liežuviu ir žmogų užmuša
739. gero žmogaus turi būti daug
740. gero žmogaus nė šuo neloja
741. gero žmogaus ir su žvake nerasi
742. gero ūmo žmogus verkia iš kito nelaimės, blogo – džiaugiasi
743. gero šuns akys ir patamsėj piktą žmogų permato
744. gero ir Dievas pareikaluja, kvailo niekam nereikia
745. gėris – vidinis žmogaus grožis
746. geriau žmogui, negu žydui
747. geriau žmogui vienybėj, negu dviem negadnybėj
748. geriau žmogui vienybėj negu dviem negadnybėj
749. geriau šunį erzinti ne kaip piktą žmogų
750. geriau klausyti protingo žmogaus barimo negu kvailio pagyrimo
751. geriau kirvis be koto negu žmogus be proto
752. geriau gerą atminantis šuo negu nedėkingas žmogus
753. geriau būti geru žmogumi, negu blogu kunigu
754. geras žmogus: ką turi, tą ir pats suvalgo
755. geras žmogus – retas, piktas – ant kiekvieno žingsnio
756. geras žmogus smerčio nebijo
757. geras žmogus kitų patarnavimo neužmiršta
758. geras žmogus ir šunies nespiria
759. geras žmogus ir šūdui vietą taiko
760. geras žmogus ilgai gyvena
761. geras žmogus greitai atlyžta
762. geras žmogus – retas, piktas – ant kiekvieno žingsnio
763. geras žmogus – duok, Dieve, smertį
764. geras žmogelis – kad sumanytų, visiems dangų prilenktų
765. geras vardas žmogų dabina, blogas – skaudina
766. geras ir juodas darbas žmogų gražina, blogas ir baltas – juodina
767. geras gyvenimas žmogų pagadina, o sunkus – proto išmokina
768. geras buvo žmogus, kol trumpus turėjo ragus
769. geram žmogui visada sunkiau gyventi
770. geram žmogui šūdo negaila
771. geram žmogui šūdo negaila
772. geram žmogui ir velnias gerai daro
773. gerą žmogų visos ožkos bado
774. gerą žmogų visi myli
775. gerą žmogų ir šuva pažįsta
776. gerą žmogų ir kiaulė įspiria
777. gera pradžia žmogų paragina
778. gera karvė išlaiko ir save, ir žmogų
779. gera duona žmogų tvirkina
780. genys margas, svietas dar margesnis, o žmogaus gyvenimas margiausias
781. genys margas, o gyvenimas žmogaus dar margesnis
782. geležis rūdija, medis trūnija, žmogus dūlija
783. geležį graužia rūdys, žmogų – pavydas
784. gėda žmogui durnai kalbėti, bet ne gėda nežinant tylėti
785. gėda žmogaus neėda
786. galva žmogų ir turmon sodina ir iškilpoja
787. galva visą žmogų vedžioja
788. gali regėti akis, ne širdį žmogaus
789. ėst ponui, dirbt žmogui
790. eina liga geryn, kad žmogus piktyn
791. ėda kaip rūpesčiai žmogų
792. dvasia ir protas turi žmogumi valdyti
793. dvaro žmogus velnio sutvertas, šunies nevertas
794. dvare šuo už žmogų brangesnis
795. dvare šunį daboja, o žmogų kotavoja
796. dūšia – ne žmogus
797. durnas žmogus ir mislia sotus
798. durnas žmogus ir mislia sotus
799. duona – visas žmogaus pasilkas
800. duok, Dieve, žmogų su tolku, o diešką su rūgščia
801. duok vieną sykį valgyt, o trissyk vanok – tada iš jo bus žmogus
802. dunkstelėk per pakinklį žmogui, tuoj sukniubs
803. draugų daug, draugo nėra
804. drabužis žmogaus nepagadina
805. drabužis šėnavoja žmogų
806. drabužį sutinka, žmogų palydi
807. dovanos saisto žmogų
808. dovanos priimtos suriša žmogų
809. dirbti žmogui sveika
810. Dievui saugojant ir žmogus turi sergėtis
811. Dievui ant garbės, žmogui ant naudos
812. Dievo šaukias žmogus bėdoje, o laimėj pamiršta
813. dievelių girelę iškirto ir žmogelis senas pavirto
814. Dievas žiūri žmogaus širdin, ne kišeniun
815. Dievas vyrui atima protą ir duoda žmoną, protą grąžina, bet žmonos neatima
816. Dievas sakė: saugokis, žmogau, ir aš padėsiu
817. Dievas razam žmogui neduria akin, ale pavaliai
818. Dievas nežiūri ant žmogaus stono
819. Dievas nepaiso nei šiokio, nei tokio žmogaus
820. Dievas ne tiek kentėjo, žmogui nei kalbos nėra
821. Dievas lemia, o žmogus vykdo
822. Dievas leidžia žmogų, skiria dalią
823. Dievas ką lemia, tą žmogus ir turi
824. Dievas į širdį žiūri, o žmogus į drabužį
825. Dievas geriau žino, kas žmogui reikalinga
826. Dievas dangų suvaldo, o kad pikto žmogaus nesuvaldytų!
827. Dievas atėmė protą ir davė žmoną
828. diegai per karštį, žmogus per ligą džiovėti pradeda
829. dideliam žmogui bažnyčioj gerai, o dūmuose – mažam
830. devyni amatai žmogaus nevalgydina, tik į bėdas klampina
831. daug galvų, bet galvos nėra
832. daug draugų, kol žmogus laimingas
833. darkosi kaip ne žmogus
834. darbščiam žmogui trumpa diena
835. darbščiam ir ilgiausia diena per trumpa
836. darbininkui žmogui visuomet duona su medum
837. darbininkui žmogui ir ilgiausia diena per trumpa
838. darbininkas žmogus vis nezgadnas
839. darbininkas žmogus niekad duonos netrūks
840. darbaus žmogaus rankos yra kietos
841. darbas – ne šūdas, žmogaus nesuterlioja
842. darbas žmogų gražina, tinginystė – juodina
843. darbas žmogų aukština, o ne žemina
844. darbas žmogų aukština, darbas – žemina
845. darbas žmogaus nelenkia
846. darbas žmogaus negadina
847. darbas puošia žmogų
848. darbas darbui nelygus, o žmogus žmogui
849. darbas – žmogaus veidrodis
850. darbai žmogaus nepaleidžia
851. dar negimė toks žmogus, kad visam pasauliui įtiktų
852. dabar žmogus tas vertingesnis, kuris žulikas didesnis
853. dabar ne kunigystė: žmogaus ant šunies niekas nemaino
854. ciesorius – ne bliekorius, nesibars su žmogum
855. by vokietis balso žmogaus nesupranta
856. buvo žmogus bagotas, dirbo šakes lopetas arielkos norėdamas
857. buvo žmogus bagotas – numirė vyžotas
858. buvo žmogus – ir nebeliko žmogaus
859. buvo kaip žmogus, pavirto į biesą
860. buvo kadaise žmogus, o dabar šūdas
861. būna būna žmogus ir dar būna
862. bulvės į rūsį, žmogus ant pečiaus
863. buliaus vaktuokis iš priešakio, arklio – iš užpakalio, o blogo žmogaus – iš visų pusių
864. būk, koks nori, rodykis geras ir būsi geras
865. būk, koks nori rodytis, ir būsi geras žmogus
866. būk žmogus – turėk akmenį kišenėj
867. būk toks geras, koks nori rodytis
868. būdamas menku žmogumi, nepažyčiok pinigų nei ponui, nei žydui
869. brolis broliui nelygus
870. broli broli, mačiau karalių – ogi panašus į žmogų
871. brangus rūbas saugomas, doras žmogus visų gerbiamas
872. boba – ne žmogus, ožka – ne galvijas
873. blusų apsėstas katinas ir švarų žmogų apkrečia
874. blusa žmogaus nepapjaus
875. blogo žmogaus venk labiau negu žvėries
876. blogo žmogaus saugokis kaip vilko
877. blogo žmogaus nė velnias neima
878. blogi darbai greičiau paveikia žmogų
879. blogas žmogus visiems blogas
880. blogas žmogus nemokina, o geras
881. blogas podėlis gerą žmogų sugundo
882. blogas padėjimas ir gerą žmogų iš kelio išveda
883. blogam žmogui visur durys uždarytos
884. blogam žmogui visur durys uždarytos
885. blogam žmogui visur bloga
886. blogam žmogui visur bloga
887. blogam žmogui sunku gera daryti
888. blogam žmogui niekaip neįtiksi
889. blogai, kai žmogui protas paskui ateina
890. blogai padėtas daiktas ir gerą žmogų iš kelio išveda
891. blogai mažam žmogui: su subine kelius reikia daužyti
892. blogą žemę išdirbsi, blogus namus sutvarkysi, bet blogo žmogaus nesutaisysi bloga žemė išdirbti namas sutvarkyti žmogud nesutaisyti
893. bloga padėtis ir gerą žmogų iš kelio išveda
894. bloga kompanija ir gerą žmogų pagadina
895. bliūde žmogaus sveikata
896. bitės dobile susiprado imdamos medų, kaip tat žmogus su žmogumi nesusibars
897. bitė pikta, kai darbo neturi, o žmogus – kai per daug turi
898. bile žydui – žmogui
899. bijok žvėries pikto, o žmogaus tykaus
900. bijok žmogaus, kurs plačiai žegnojasi, žemai kloniojasi
901. bijok šuns iš priekio, arklio iš užpakalio, o blogo žmogaus iš visų pusių
902. biednojo žmogaus visuomet kišenė kiaura
903. biedno žmogelio užkalas nenukenčia
904. biedno žmogaus ir kapeika biedna
905. bevargsti žmogus ant sviesto
906. beturtė niekuomet nepagadins gero žmogaus, o turtas – visuomet
907. beržo proto žmogus
908. bepig mergai, kad graži, bepig katei, kad zgrebni, bepig žmogui, kad bagotas, bepig šuniui, kad kudlotas
909. bėdos žmogų suriečia aršiau ligos
910. bėdos žmogų sendo
911. bėdos pačios ant žmogaus ateina
912. bėdoj žmogus ir už britvos stveriasi
913. bėda žmogui viernybė ir vebanybė
914. bėda žmogui dvilinkos širdies
915. bėda žmogų pati randa
916. bėda gimė, kad žmogus nesnaustų ir Dievo neužmirštų
917. bėda be dantų, o žmogų suvalgo
918. bėda aršiau žmogų sudžiovina kaip liga
919. be žmogaus darbo ponai badu dvėstų
920. be tvoros nestovi, be žmogaus nešneka
921. be pinigų žmogus kai kada durnas atlieki
922. be mokslo žmogus kaip aklas
923. be likšties nėra žmogaus
924. be laimės žmogus kur eisi, ten bėdon pateksi
925. be laimės žmogus ir ant šūdo suklumpa
926. be laimės žmogui net laimė iš rankų iškrinta
927. be darbo žmogus genda
928. be bėdos nėr žmogaus
929. barzda žmogaus nedabina
930. baragas – ne budinkas, ožka – ne gyvulys, moteriškė – ne žmogus
931. balta duona ir gerą žmogų ištvirkina
932. balsas žmogų pamėto
933. balsas girdėti – žmogaus nematyti
934. baisūs miško žvėrys, dar baisesnis žmogus nedagėręs
935. baisu arklio tik iš užpakalio, o vokiečio – iš visur
936. bailumas ir kvailumas vienu taku vaikštinėja ir tą patį žmogų kabinėja
937. bailų žmogų ir karvė spardo
938. baikštus žmogus miršta daug kartų, drąsus – kartą
939. avino galva – už avino, žmogaus – už žmogų
940. avelė žmogų dengia
941. auksas ugnimi tiriamas, o žmogus – kančia
942. auksas šaltas, o žmogų kaitina
943. auksas mėginasi ugnyje, vežimas ant gruodo, arklys naktyje, o žmogus bėdoje
944. auk į žmogų, ne į gyvulį
945. auk į žmogų – mokykis vogti
946. atsitiešijo kaip žydas žmogaus šūdo
947. atsibosta arkliui pavalkuose, o žmogui varguose
948. atsargi kalba nuo pikto žmogaus apsaugo
949. asilą kojos, o žmogų galva vedžioja
950. arklys pakeičia plauką, žmogus savo charakterio negali pakeisti
951. arklys ir tai privargsta, o žmogui nėra dyvo
952. arklys botagu sotus nebuvo ir nebus, o žmogus mušimu geras nebus
953. arklys be uodegos, žmogus be dorybės
954. arklius išvogus veltui žmogus rakina kūtę
955. arklio saugokis iš užpakalio, karvės iš priekio, o blogo žmogaus iš visų pusių
956. arkliai, mulai gaišta nuo darbo, ogi žmogus
957. arklį pažįsta iš dantų, žmogų – iš žodžių
958. arklį paniūk, o žmogų paragink
959. arklį iš klampynės ištrauksi – pavėžės, o žmogų – pastūmės
960. arklį dabina pašaras, o žmogų apdaras
961. arielkos žmogus nenugalėjai, nenugalėsi
962. ar žmogus šūdo lenkias, ar šūdas žmogaus?
963. ar senas žmogus, ar mažas vaikas – vis tas pats
964. ar girtas žmogus, ar nelabasis – tas pats negerasis
965. aprašymas žmogaus – išraiška ant veido
966. ant žmogaus žiūri tris kartus: gimstant, per veselę ir mirštant
967. ant senatvės žmogų griekai pameta, o ne žmogus griekus
968. angies gylys gelia tik arti, o žmogaus liežuvis pasiekia ir toli
969. amžius sudarko žmogų
970. alus be apynių, žmogus be dorybės niekam netinka
971. alus be apynių, sviestas be druskos, žirgas be uodegos, žmogus be dorybės niekam nedera
972. alkanas žmogus piktesnis už vilką
973. akys parodo žmogaus protą
974. akys – žmogaus veidrodis
975. akylas žmogus savo bute visur aptekinėja
976. akmuo, vis ritamas, neapželia, žmogus, bėdų blaškomas nepraturtėja
977. akmuo su akmeniu ir tai sueina, o žmogui su žmogum – nėr dyvo
978. akmuo kantrus, o žmogus dar kantresnis
979. akmuo ant kelio tegul guli, o ne žmogus
980. akmens nemėtyk, šuniui neužpuolus, žmogaus nekoliok, gerai nepažinus
981. akis su akim nesueina, o žmogus su žmogum sueina
982. adatą turėdamas žmogus badu nemirs
983. … kaip kunigystės žmogus
984. … kaip kregždė žmogaus mirtį
985. … kaip kregždė pikto žmogaus
986. … kaip Gebelsas, žmogienos pririjęs

---

Spalio 2-oji – Policijos (Angelų sargų) diena. Atkuriant nepriklausomos Lietuvos valstybės institucijas, 1990 m. gruodžio 11 d. priimtas Lietuvos Respublikos policijos įstatymas, sukurta ir Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje pašventinta policijos vėliava, kurioje įrašyti prasmingi žodžiai: „Įstatymas ir teisėtumas“, atkurta Policijos diena – spalio 2-oji.

---

Lapkričio 21 d. – Pasaulinė sveikinimosi diena. Šventė minima nuo 1973 metų. Ją švęsti paskatino du broliai amerikiečiai Maiklas ir Brajenas Makkomak, kovojantys prieš šaltąjį šalių karą.

---