1. Sveikinimai
2. Profesiniai sveikinimai

Gražiausi profesiniai sveikinimai ir palinkėjimai. Pasveikink savo kolegas ir draugus su profesine švente.

---

Kai pavasarį žydi alyvos,
Švyti žemė džiaugsmingais vaizdais.
Nepažinsit gal gatvėj išvydę
Tų, kur gydė, kai sirgot kadais.

Toks nematomas slaugančių darbas
Atsiranda kartu su liga.
Tai pavargęs gyvenimas kaltas,
Kad ištinka kažką negalia.

Į ligoninės baltą palatą
Mes atvykstam netekę vilties
Ir slaugytojų paprastą darbą
Jaučiam tarsi dalelę širdies.

Vis geriau, vis lengviau — Tu jau ne ligonis.
Ko slaugytoja šypsos, kas Jai?
Mums išeinant pro langą mojuoja.
Ačiū Jiems, kad pasveikom visai.

---

Balti chalatai, vaistai, lašelinės,
Operacinės, skausmas, daktarai…
Ligoninė skausmų pilna, bet viltys
Gyvena čia koridoriuos tikrai.

Atrodo angelas vilties plasnoja
Virš to, kuris nepakelia galvos,
Bet šiam pasauly jį šventai atstoja
Vien Daktarai… Ar būnat Jūs namuos?

---

Ne dėl paradų gyveni
Ir ne dėl būgno ar trimito —
Todėl ir džiaugiasi širdis,
Kad Laisvės saulė mums nušvito.

Tu nepriklausomoj šaly
Ir pildos tai, ką tik svajojai.
Juk gimę mes gyvent vilty,
O gavom visą dangaus rojų.

Žinau, drauguži, tai vaikams
Ir anūkėliams iškovota,
Bet aš tikiu — visiems laikams —
Todėl kviečiu Tave į puotą.

Ne dėl paradų gyveni —
Lai Laisve džiaugiasi širdis!

---

Gerasis mano Kunige, meldžiu Jums
Didžios sveikatos, dvasinės kaitros,
Kad perteiktas man žmogiškas dosnumas
Grąžintų Jus į erdvę dieviškos maldos.

Tikiu į Dievą Tėvą ir maldauju,
Kad Jus globotų Viešpaties galia,
Suteikus valią sunaikint apgaulę,
Dalinti žemėj gėrį Viešpaties Dvasia.

Gerasis mano Kunige, padėką priimkit,
O Dievo siųstą žodį vėl kitiems dalinkit.
Už dievišką gerumą melsiu Jums dangaus
Ir rojaus žemėj — amžino, šviesaus.

---

Sekmadienio tyla lai glosto
Ir atveria maldų vartus:
Prie Dievo stalo, Dievo sosto,
Kur laukia Kunigai kaltų…

Šventadienio saulėtas rytas,
Priglaudęs Viešpaties malda,
Sušildys tuos, kurie bažnyčioj,
Kad jaustųs Dievo danguje.

Paskyręs vienišiems maldelę
Paguostumėt Jūs širdį tą,
Kuri ieškos duobėto kelio
Į nuodėmes vis puldama.

Bet ištuštėtų juk bažnyčios,
Jei Dievo Dvasios Angelai
Nelauktų klumpančiųjų tyčia,
Pavirtę žemėj Kunigais.

---