1. Sveikinimai
2. Profesiniai sveikinimai

Gražiausi profesiniai sveikinimai ir palinkėjimai. Pasveikink savo kolegas ir draugus su profesine švente.

---

Su Jumis prabėgo metai, dienos,
Su Jumis švenčiau šventes.
Liūdesio akimirką kiekvieną
Su Jumis buvau drauge.

Man taip gaila, kad turiu palikti
Tuščią savo vietą aš…
Nenorėjau tylomis išnykti,
Lyg šalta žvaigždė užgest…

Mano atsisveikinimo puota
Man liūdna tikrai, draugai…
Lai tai bus neišgalvota,
Kad draugausim dar ilgai.

---

Dėkoju Tau už pritarimą
Ir už “palaikymą” tiesos,
Už pakvietimą papietauti…
Ir dar daugiau tikrai viliuos…

Viliuos, kad mes ilgai draugausim
Ne tik darbe, bet ir namuos,
Kad į svečias šalis keliausim,
Jei kas kelionę bendrą duos…

---

Lyg riešutai — į saują,
Lyg spinduliai — į saulę —
Atėjote po vieną
Ir triūsėte kasdieną.

Visi linksmi ir gražūs,
O rankos — baltos, mažos…
Bet daug padarėt darbo
Ir niekas nepavargo.

Todėl, kad ne po vieną,
O kad visi už vieną!
Vieni kitais tikėjom —
Todėl tiesa klestėjo.

Dabar — mes kolektyvas —
Grynuolis aukso gyvas!
Triumfuokim jubiliejui
Ir lai šampanas liejas.

---

… kankanų spindesys, ovacijos paikų žiūrovų.
Šekspyro klausianti karčios būties kalba…
Štai vieniša Karmen prabėgusi lengvai sustoja.
Ak! Dezdemonos linkstanti mirtin galva…

Teatro šurmulys nuščiūva arijai suskambus.
Mintis nueina dekoracijų kraštais.
Žiūrovai pamažu į rolę susirango
Ir patogioj kėdėj gyvena su visais.

Jiems patogu pasižiūrėt į mirštančiojo kančią —
Tai išprotėjusių komedija gili…
Juk sąmoju bereikšmiu patogu užlieti valdžią
Kėdėj, kurioj Tu pats nebuvęs neklysti.

Bet jei esi artistas — vaidinti niekad nenustoki
Ir stebink netgi tuščią gatvę ta drama,
Kurioj Tu niekad dalyvauti negali nustoti,
Nes uždanga į Tavo širdį pakelta…

---

Jūs visą laiką negailėdami savo energijos,
Nepritrūkdami ryžto rūpinatės visų gyventojų saugumu.
Tad kiekvienas esate vertas didžiausios padėkos už tai,
Kad garbingai atliekate pareigą – ginti, saugoti, padėti.

---

Kviečiu visus Tave ne rožėm apipint
Ir ne šampano taurę kelti siūlau…
Kviečiu ne žodžiais, o širdim Tave pamilt —
Padovanot gerumo tyrą jūrą.

Saukiu Tave sūrios mūs druskos paragaut
Ir duonos kąsnį padalint per pusę:
Gyvenimiškoj laimėj mūs visų palauk —
Gerumo savo duok po visą šūsnį.

Žinok, draugai čia susirinko artimi
Ir mūsų širdžių turtas yra vienas:
Auksiniai Tavo meilės vartai piešiami —
Gyvenimas Tavasis aukso rėmuos.

Nebūk vienatvėj, glauskis nuolat prie draugų —
Mes be Tavęs daug metų negyvenam.
Ir neieškok žmonių: šaunių, taurių, tikrų —
Mes Tavo kraujas — tekam Tavo venom.

Kviečiu visus Tave mylėt ir atsimint —
Už Tavąją draugystę tostą keliami
Kūryboj — linkim genijum tikru užgimt
Ir stoti į didžiausią meno kelią.

---

O Viešpatie, nuženk į Kunigo sutaną,
Pavaikščiok marmuriniais grindiniais,
Išliek į mano širdį laimės tvaną —
Per religingąsias akis ateik.

Padovanok man, Dieve, baltą savo meilę —
Ištirpdęs mano maldą delnuose.
Pasigailėki tų, kurių man nuolat gaila,
Apgaubki juos tikėjimo galia.

Nueiki, Dieve, tarp žmonių Dvasiškio žingsniais —
Įsiklausyk į prašymus visų.
Praeidamas pro šalį ir mane išgirsi —
Tau dėkingumą reiškiu ir meldžiu.

---

Baltųjų rožių puokštėj padėka Jums,
Gerasis Daktare, gerasis stebukladary…
Manasis žodžių virpesys papuoš
Jus Gerumo ašara sudužusia manoj širdy.

Baltoji mano puokštė glaudžias prie chalato
Ir aš jaučiu, kaip spaudžiat man pečius…
Kol gydėte mane — širdis priprato
Ir padėkot ėjau lyg draugas eina į svečius.

Dėkoju, mano Daktare, Jums už sveikatą,
Už sugrąžintą man gyvybės raktą.

---

Tu ateini kiekvieną vakarą į sceną
Ir savo laime daliniesi su mumis.
Koncertas baigiasi — lieki stovėti vienas…
Išeina natos… Vėjas trenkia durimis.

Prožektoriai jau išjungti. Rakina salę.
Dar sūrūs prakaito lašai Tau ant kaktos.
Tu scenoj nori dar pabūt, nes mūsų meilės
Suskambę durininko raktai neatstos.

Atmerk plačiai akis ir grįžk į salę!
Užlieki dainomis ir nuotaika gera.
Sūrių lašų neliks — artistas viską gali…
Gyvenimas prabėgs — liks nuostabi daina.

Vaizduotėj mums esi gražuolis Princas,
Karalius ant afišų ir rampos šviesose…
Bet koks bebūtumei — Tu, Dainininke, liksi
Apdovanotas už visus gyvenimo šlove!

---

Meldžiuosi už Tave kiekvieną vakarą ir rytą,
Kad išsipildytų Tau tik geri sapnai.
Kad nepatirtum niekad jausmo vienišo, išvyto,
Kad Tavo laimė tęstųsi taip amžinai.

Meldžiuosi už Tave, gerasis mano Dvasios drauge,
Dėkodama už tai, ką davė Dievas Tau,
Už tai, kad nelengvai tarnystei vienumon pasaukęs,
Tau leido tyros meilės iš žmonių sulaukt.

Meldžiuosi už Tave, kad, maldomis nuplovęs taką,
Juo eitum pasiimdamas daug vienišų —
Tokių kaip Tu, kaip aš, kuriuos gyvenimas vis plaka,
Ir vestum iki Dievo arkų amžinų.

---