1. Sveikinimai
2. Sveikinimai besimokantiems

Gražiausi sveikinimai ir palinkėjimai besimokantiems visoms progoms.

---

Išmintingas ne tas, kuris daug žino, o tas, kurio žinios naudingos.
Eschilas

---

Kaip sunku būti žmogumi,
O visgi reikia.
Kaip sunku mylėti žmones
Tokius, kokie jie yra, o visgi reikia.
Gyvenimas jau toks yra :
Kartais lengviau, kartais sunkiau.
Tai niekad nesakyk „negaliu“,
Tai niekad nesakyk „pavargau“.

---

Ir atklys auksiniai rudenys
Bet mes jau nebegrįšim.
Gaivaus birželio lydimi
Negrįžtamai išklysim.

---

Kiekvienam gimusiam angelui Dievas užrašo ant delno LAIMĘ, ant lūpų palieka MEILĘ, širdy TIKĖJIMĄ, akyse VILTĮ. Lai Tave visad globoja mažas Angeliukas.

Jei gavai šį tekstą, žinok jog kazkam esi be galo brangus..

---

Ji - pirmoji Mokytoja - stovi mano sąmonėje kaip pirmutinė raidė raidyne, kaip didžioji A. Visuomet džiaugiuosi, kai sunkią gyvenimo minutę galiu nusitverti to tvirto A skersinio.

---

Už šių mokyklos durų daug takelių,
Kelių ir vieškelių, kuris gi skirtas tau?
Juose bus visko: džiaugsmo ir vargelių,
Vienų mažiau, kitų šiek tiek daugiau.
Bet šiandien vis dar linksminkis ir šėlki,
Jaunystės vėjas tau neleis nurimt.
Draugus apglėbęs juoksies, gal net verksi,
O ryt su likimu išeisi susitikt.

---

Čeža lapai pageltę,
krinta nuo klevo šakų,
o šis stovi palinkęs,
laukia sugrįžtant mokyklon vaikų.

Jie suspaudę rankoj gėlytę
skuba lapais nuklotu taku,
mokyklon juos šaukia varpelis,
senas suolas, knygos ir tu,

mielas mokytojau, jau lauki
jų nuo saulės įrudusių veidų.
O jie draugus susitikę atbėga
pašaukti klasėn švelniu tavo balsu.

---

Bus daug dienų bežydinčių alyvom
Bus daug naktų bemirgančių žvaigždėm.
Bet ar bebus jaunystė rymanti prie knygų
Bet ar bebus toks juokas kaip šiandien.

---

Ir koks be rūpesčių rytas,
Kokia graži moksleiviška diena.
Kai jaunos akys juokiasi ir šypsos
Ir kai ant lūpų žydi šypsena.

---

Prirašėm sąsiuvinius,
Perskaitėm knygas.
Netyčia juoką išbėrėm
Prie klasės slenščio.
Vienas kitam pažvelgiam i akis,
Nepasakytų žodžių išsigandom..
Suvirpo pirštai nejučia,
Kai atsisveikindami ranką spaudžiam.
Jau eisim?! Taip greit?!-
Dar patylėkim..
Beviltiškai nusvyra baltos tulpės,
Ant suolo, kuriame vaikystę piešėm..

---