Leisk tau rankas šias išbučiuoti, Leisk, gražuole, tave karštai į lūpas pabučiuoti, Leisk, saulute mano, prieš visą Žemę ištart tau tą palaptingą, kerintį - myliu.
Svajojau ir mylėjau, apgaut save norėjau. Užuominom tikėjau, laime netikra, iliuzija saldžia. Upe gyvenimas tekėjo, su Tavim, man nieko nereikėjo... Tikiu, kad taip bus visada...
Kiek daug turiu tau pasakyti.. tačiau tyliu Kai nenorėčiau to aš pripažinti.. tačiau tave labai myliu, Myliu kiekvieną tavo žingsnį... myliu ir piktą tavo žvilgsnį Tikiu tavim.. atleidžiu tau ir pasiilgstu.. jei tu suklysti.. Aš nepykstu.. tiesiog tave myliu..
Pabučiavimas tavo buvo karštas ir trumpas kaip žaibas, staigus ir svaigus kaip naktis, galinga pagunda - mes suklupom. Negaliu aš pamiršti tų įkaitusių lūpų. Jos išdegino žymę iki širdies gilumos. Beprotiško svaigulio - suartėjo mūsu kūnai! Žinau, kad ir tavo aistra - buvo kaip laužo liepsna!