Gražiausi sveikinimai ir palinkėjimai vestuvių sukakties proga - sidabrinės, auksinės vestuvės ir kitos vestuvių sukaktys.


Auksinis meilės ruduo jau atėjo
Prabėgusių metų kraičius suskaičiuot.
Tas jausmas, kai nuolat dvi širdys ilgėjos,
Subrendo lyg grūdas laiminguos vaikuos.

Auksinėm juostom Jums širdis surišim,
Išpuošime keturis namo kampus,
Surasim melagį, — tą buvusį piršlį,
Ir gerajai svočiai atkelsim vartus.

Auksinės vestuvės! Ši laimė aplanko
Tik tuos, kur gyvenime buvo kartu.
Už negandų kančią, už begalę vargo
Lemtis dovanojo Jums meilę vaikų.

Auksinėm karūnom mes Judu papuošim —
Karališką šventę dangus vainikuos —
Tenuskamba džiaugsmas bažnyčių varpuos!


Palinkėčiau meilės,
Bet ji ir taip gyvena jūsų širdyse.
Palinkėčiau laimės,
Bet ją kasdien sutinkat savo namuose.

Palinkėčiau ramybės,
Bet jos pati iš jūsų skolinuos dažnai.
Palinkėčiau kantrybės,
Bet kantresnių už jus neteko jau sutikt seniai.

Tad palinkėsiu daug dienų,
Gražių, saulėtų ir šviesių.


Sidabrinėj karietoj praskriejo vestuvės,
Sidabrinis lietus išbučiavo rankas
Ir sidabro žiedais pažymėtos jungtuvės
Jūsų meile užliejo mūsų žemės lankas.

Nuostabus jubiliejus džiaugsmu liečia šeimą
Subrandinusią meilę anūkams mažiems.
Ir lai metai jaunystės taip greit nepraeina —
Pasidžiaugti dar leiskit Jūsų meile visiems.

Sidabrinis lietus tegu lyja už lango,
Tegu barsto Jums laimę sidabro lašais.
Tad sušokite Judu Jubiliejinį tango,
Apkabinkit viens kitą kaip jaunystės laikais.


Negailėkit, nes vis tiek negrįš
Tai, ką pragyvent Jums teko.
Santuokoj jau 25 -
25 gražiausi metai.

Daug pavasarių, žiemų prabėgo,
Daug svajonių, rūpesčių dienų,
Tik širdis vis vien jauna išliko,
Nors galva jau padengta šerkšnu.

Tad sklidinas pakelkime taures,
Laimės palinkėkim didelės.


Viską: meilę, kūdikio juoką,
Pirmą jo žingsnį ir šventinę duoną,
Tiek daug patyrę dienų nuostabių,
Braukiate ašarą laimės kartu.

Viską: nerimą, skausmą ir kančią,
Vargą, rūpesčius, bėdą, nelaimę,
Lyg sunkų kalną įveikę abu
Sėdit laimingi ir žvalūs kartu.


Daug jau nuotakų gulbėmis skrido per Jūs namų slenkstį:
Ir dukra, ir anūkė, ir geroji marti.
Mes — suaugę vaikai — Jums atėjom žemai nusilenkti
Ir primint, kaip tekėjai, Mamyte, pati.

Mūsų amžius byloja, jog pusšimtis metų praėjo
Kai, Tėveli, Tu Mamą tik mums išrinkai…
Ar svajojot kadais, kad auksinis ateis Jubiliejus
Ir šią santuoką laimins vaikai.

Jums auksinį saulėlydį pilam ant santuokos kelio,
Šilko juostom apjuosę bučiuojam rankas.
Dievo Dvasios palaimą išmeldę suklumpam ant kelių,
Jums surinkę lietuviškų pievų gėles.


Pavasaris, ruduo – jūs visada drauge,
Žiema ar vasara – jūs visada šalia.
Ir šventės, ir draugai – jūs visada kartu,
Nelaimės ar vargai, petys petin abu.

Už šypseną – šypsniu, už šilumą – žodžiu,
Už klaidą – švelnumu, ir taip ratu, ratu.
Iš metų į metus gyvenimo keliu,
Važiuokit dar ilgai su meile ir džiaugsmu.


Auksasmiltė žemė lenkias jums po kojoms,
Gintarinėm rankom gaubia Lietuva,
O svečiai už stalo su daina linguoja,
Šventą duoną raiko jūs plati šeima.

Aukso gijom pintas jūsų bendras kelias,
Iš gausybės rago liejasi darna…
Priesaikas tesėję džiuginkit mus meile,
Nes tikroji laimė — Meilė amžina!