Meilė - nežinoma, neištirta, nesuprantama. Niekas nežino, iš kur ji ateina, niekas nežino, pas ką ji eina, niekas nežino, kiek ji atneša ir kiek išsineša. Ir už ką ji didelė - ar už suteiktą džiaugsmą, ar skausmą.
Ryte nevalgiau - galvojau apie tave. Diena nevalgiau - galvojau apie tave. Vakare nevalgiau- galvojau apie tave. Naktį nemiegojau.. nes norėjau.. valgyti!
Vienintelio dalyko žmogus neįstengia pakeisti, pagerinti ir reformuoti - kaip tik to, kas jame didingiausia - meilės. Ji buvo pradžioje, bus ir pabaigoje, gimė su pirmuoįu žmogiškosios širdies tvinksniu, išnyks su paskutiniu paskutiniojo žmogaus atodūsiu...
Mano meile ar žinai, kaip svaigina tavo bučiniai, be jų aš lyg drugelis be sparnų, lyg dangus be žvaigždžių, karštis užlieja mane vos tik lieti tu mane!