1. Sveikinimai
2. Rugsėjo 1-osios sveikinimai

Gražiausi Rugsėjo 1-osios sveikinimai mokiniams bei palinkėjimai mokytojams. Pasveikink mylimą mokytoją ar mokinį su rugsėjo 1-ąją.

---

Tarp brangių savo klasės draugų,
Tarp pažįstamų sienų, veidų
Paskutinė rugsėjo pirma,
Jau tokia 12-oko dalia.

Neliūdėk, viskas eina pirmyn,
Dienos neš skausmą, džiaugsmą tolyn.
Tik tikėk savimi ir tegu
Tau likimas bus ypač dosnus.

---

Per pageltusią žolę atbėgo rugsėjis.
Greit pakvips gelsvais lapais ir sidabro lietum…
Eina derliaus surinkti net ir tas, kas nesėjo,
Ir lydės jaunos mamos į mokyklą vaikus.

Su Rugsėjo pirmąja, Žmonijos pasauli!
Mokslo grūdus eik rinkti Tu, Jaunasis Žmogau!
Tavo skaidrią vaikystę nušvies skaisti saulė
Ir globos tyrą gėrį angelai iš dangaus.

Skamba mažas varpelis pirmokėlio delne:
Su Rugsėjo pirmąja, su Vaikystės švente!

---

Tegul visos žemės raidės taps geriausios tavo draugės,
Mokykis gerai, vaikeli, ženk į priekį po žingsnelį.

---

Gražesnio žodžio nerandu
Už paprastą lietuviškąjį “ačiū”,
Kurį išmokėt pamokų metu
Tarsi burtažodį, atėjusį iš bočių.

Dar padėkot norėjau už žinias,
Už šilumą, už rūpestį, už meilę,
Už tai, kad man padėjot save rast,
Išmokėt nepalūžt, padarius klaidą.

---

Priimki, mokytojau,
Atspindį vilties –
Akių tyrumą.
Tiesą, meilę
Gyvenimu įprasmink.

---

Rodos, nieko neįvyko,
O įvyko šitiek daug…
Tu nuo šio saulėto ryto
Jau pirmokas, bręsk ir auk.

Knygos, skaičiai ir raidelės
Tavęs laukia ant suolų.
Mokslo duonos paragavęs
Tapki dideliu žmogum.

---

Ar supranti, kad čežantys rugsėjo lapai
Jau paskutiniams metams pašaukė tave.
O virpanti ranka pirmoko tavo rankoj-
Tai pasimatymas su savo vaikyste.

Ar supranti, kad jau atėjo laikas
Subręst ir apsispręst dėl ateities.
Tu – šios mokyklos abiturientas,
Kiek daug suspėt per šiuos metus reikės.

---

Čeža lapai auksinio rudens,
Paukščių virtinės dangų graudina.
Tavo akys su liūdesiu žvelgs
Pro mokyklinį langą į tylą.

O paskui tarp senelių suolų
Ties kruva sąsiuvinių palinksi,
Nerimausi dėl kito klaidų
Ir taisysi, taisysi, taisysi.

Mokiniai vis ateis ir išeis,
Pasiėmę tavęs po dalelę,
O tu šilto rugsėjo takais
Naujus mokinius vesi į kelią.

---

Kuo daugiau išdalina kitiems,
Tuo labiau praturtėja pati.
Skleidžia šilumą savo visiems,
Neša žiburį šviesų kely.

Kas ji? Mokytojo širdis.
Kviečia augti dvasia ir protu,
Moko būti pačiu savimi,
Ji vis žadina laisvę žmonių,
Ji vis ten, kur vaikystė žavi.

Kas ji? Mokytojo širdis.
Jai vis lemta sutikti mažus,
Prisirišti prie jų ir pamilt,
Užauginti jaunystės sparnus
Ir paspaudus rankas išsiskirt.

Kas ji? Mokytojo širdis.
Didžiuojuos, kad jūsų buvau mokinys.

---

Nuo juodos gyvenimo lentos
Nenutrinki, Mokytojau, dar kreidos.
Be Tavęs jau niekas nekartos
Apie reikšmę gal vienintelės klaidos.

Iš baltųjų puslapių išplėšk
Savo pastabas seniai jau pamirštas
Ir kai rytmetis saulėtas brėkš,
Tu atleisk mums nuoskaudas kelias.

Sustabdyki gatvėje nors vieną kart
Ir kaip mokinius išdykusius sudrausk —
Apkabinsime Tave, o Tu mus bark,
Kad iš laimės vėl galėtume nuraust.

Prisiminsime Tave tuomet,
Kai išvengsime gyvenimo klaidų.
Tau dėkosim iš širdies kasmet,
Kai sugrįšime augint savų vaikų.

---