Dėkoju Tau už buvusią draugystę, Ir už žodžius, kuriuos man melavai. Juk pasitaiko, kad žmogus suklysta, Bet tik ne taip, kaip tąsyk suklydai. Gal ir nesu tokia, kokia norėčiau būti, Bet prisiminki tokią, kokią pažinai.
Kiek kainuoja tavo lūpos ir nors trečdalis akies? Aš verkiu kvailai parklupus penktą naktį iš eilės... Kiek kainuoja tavo pirštai, tavo rankos, tavo kojos?
Kažkur kažkas miegos, saldžius sapnus sapnuos Jiems angelas giesmes giedos ir kvies pabūt kartu. Tik tu kažkur toli akių sumerkti negalėsi- Galvosi apie tą, kurią seniai galbūt mylėjai. Daug laiko jau praėjo, o jo juk negražinsi... Pasidalinom du kelius, tad suvaidinkim nors dabar laimingus...
Ta svajonė, kur buvo manyje. Kur padėjo gyvent Svajot ir mylėt Tave - Jos nebėra.. Užglaistei savą neapykantą man, Už tai, ką jutau, Būdama šalia Myliu Tave, Giliai viduje..
V alentinai, mano mielas Valentinai, A pkabinki savo vyriška ranka, L eisk vėl prisiminti vasaros svaigumą E iti pasinerti žavesio keruos. N eskubėk pamiršti pažado viltingo T ąkart išsakyto kopų apsupty. I r dviejų karštų širdžių plakimo N uskandinto mūsų žvilgsnių spindesy. U žgesinti meilės žaizdro neskubėki I r tikėti meilės burtais nepaliauk
Neturiu tavęs šalia...Aš negaliu jausti tavo šiltų rankų prisilietimo, kad ir kaip norėčiau. Negaliu bučiuoti tavęs ir kas rytą pabusti tavo glėbyje.Mano mylimas ŽMOGUTI, mano ANGELE, mes galime būti kartu nors Tu galbūt tuo netiki... Mes galime būti laimingi, tereikia pažadinti abipusę meilę, kažkur giliai užmigusią aistrą. Mes jau dabar esame kartu, tik netaip kaip norėčiau. Jau dabar mus sieja nuoširdi bičiulystė, draugystė ir švelnus rankos paspaudimas. Tačiau aš laukiu tikros, stiprios ir jaudinančios Tavo meilės... Aš ilgiuosi Tavęs dieną ir naktį -kiekvieną savo gyvenimo akimirką, kurią noriu padovanoti tik Tau...
Parašysiu tau porą eilių, Apie tai kaip karštai tave myliu… Apie tai kaip užbūri mane… Jaučiuos lyg įkalintas tavo širdyje… Lyg būčiau paukštis be sparnų… Mažas kačiukas be nagų… Brangusis mano, džiaugiuosi, kad tave turiu!