1. Tostai
2. Tostai draugams

Gražiausi tostai draugams visoms progoms bei užstalės palinkėjimai draugams įvairiomis temomis.

---

T raidelė man patinka,
A pamiršti negaliu,
V raidelė paslaptinga,
E - atspėk ką aš myliu?

---

Juk garbė ištęsėti duotą žodį,
Abejingam nebūt nuošaly
Ir gyvenimo dalį aukoti
Dėl geriausio draugo gali.

---

Kurkutis kasdien vėluodavo į darbą. Pavėlavusį draugai sutikdavo su „muzika“, o tądien nutarė jį pamėtyti į viršų. Išmetė kartą, išmetė kitą… O tas prašosi, žada daugiau niekada nebevėluoti. Bet anie neklauso, klykaudami iš džiaugsmo jį vis mėto. Kurkutis pradeda visa gerkle rėkti. Niekas jo neklauso. Pagaliau žmogutis tilo, nutilo. Kai bendradarbiams nusibodo jį svaidyti, pastatė ant kojų. Tačiau šis nebestovi. Paguldė – guli. Teko greitąją kviesti. Kol iškvietė, kol ši atvyko… Žinoma, jau ir atvažiuoti nebuvo reikalo. Sako, jog vargšelio viduriuose kažkas trūkę.
Pakelkime taures už nejuokingus juokus. Lai jie būna palaidoti kartu su tais, kuriems panašūs juokeliai sukelia džiaugsmą!

---

Vieni rašo žodžius,
Kiti rašo eiles,
O aš parašysiu
Tik devynias raides:
NEUŽMIRŠK.

---

Tikra darugystė yra ta, kurios neišardo nei viltis, nei baimė, nei savanaudiškumas, tokia draugystė, su kuria žmonės miršta ir dėl kurios miršta.
Seneka

---

Už draugus
Daug metų gyveno senas žmogus. Atėjo laikas mirti. Tada jis pakėlė rankas į dangų ir kreipėsi į Dievą:
- Dieve, leisk man dar šiek tiek pagyventi:
- Kiek dar norėtum pagyventi? - paklausė Dievas.
- Tiek, kiek lapų ant šito medžio.
- O, tai labai daug.
- Na, nors tiek, kiek yra obuolių ant šitos obels.
- Ir jų labai daug, - atsiduso Dievas. - Geriau aš tau leisiu pagyventi tiek, kiek tu turi draugų.
- Neturiu aš draugų, - liūdnu balsu pasakė senelis ir drebančia ranka nusišluostė ašaras.
Tad pakelkime taurę už draugus! Ir kad jų būtų daugiau, negu yra lapų ant medžio!

---

Reikia draugą turėti,
Būtinai reik turėti.
Nors vienintelį drauga,
Kad galėtum tiketi.
Kad galėtum mylėti,
Kad galėtum issaugoti,
Kad galėtum ištarti - tu man vis dėl to draugas.
Dar neišeikime,
Dar pastovėkime,
Juk neužmigsim, tikrai neužmigsime.
Šitokį vakarą, šitokį lietų
Kam gi paliksime, kaip gi paliksime.

---

Draugystė niekad neišdyla
Kaip tas mėnulis dangaus.
Draugystė niekad neapvylė
Nei vieno mylimo žmogaus.
Ir jei tave paliktų kartais
Kai tau sunku, labai sunku.
Žinok, nes tai žinoti verta -
Nebuvo jis ar ji draugu.

---

Kai sužydės žiedai ramunės,
Balti žiedai supsis ant obelų šakos,-
Atmink ir mano vardą
Jaunystės žydinčiam kely.

---

Turėk svajonę didelę lyg žemę
Ir neaprėpiamą lyg vasaros dangus.
Turėk svajonę amžiną, neramią,
Nes be svajonių tu nesi žmogus.

---