Gražiausi tostai draugams visoms progoms bei užstalės palinkėjimai draugams įvairiomis temomis.


Sudega degtukai,
Lieka pelenai.
Šis prisiminimas
Liks tau amžinai.
Už draugus
Atsitiko taip, kad kartą vienišam žmogui teko nakvoti erdvioje užmiesčio viloje. Naktis buvo tamsi ir siaubinga, panaši į tą, kokią matome siaubo filmuose. Lietus pliaupė be perstojo, vėjas negailestingai daužė langines, vėjo pučiami brazdinosi nukritę lapai... Žmogus niekaip negalėjo užmigti. Ir staiga jis išgirdo, kaip kažkas pasibeldė į vilos duris. Priėjęs prie jų, žmogus paklausė:
Kas ten? Ką likimas atnešė tokį vėlyvą vakarą? Niekas žmogui neatsakė. Tik švilpavo vėjas ir gūdžiai aimanavo tamsa.
Žmogus vėl atsigulė, bet užmigti negalėjo. Ir staiga vėl beldimas į duris. Ir vėl klausimas:
Kas ten?
Ir vėl tyla. Ir nerimstantis tamsumų ūžesys. Kitą rytą visą nakties istoriją žmogus papasakojo vienai senyvai ir išmintingai moteriai.
O tu neatidarei durų? paklausė moteris.
Ne... O ką, reikėjo atidaryti?
Jokiu būdu! Juk į namus beldėsi Bėda...
Tad pakelkime taurę už tai, kad į mūsų namus belstųsi Laimė, Meilė ir Gėris ir, žinoma, Geri Draugai, nes be gerų draugų neateis nei Laimė, nei Meilė, nei Gėris...

Už draugus
Du bičiuliai eina gatve. Staiga vienas nelauktai stabteli ir čiupęs kolegą už parankės tarsteli:
- Greičiau nykstam iš čia...
- Kas gi atsitiko? - nesuvokia bičiulis.
- Antai pažiūrėk: kitoje gatvės pusėje stovi mano žmona ir kalbasi su mano meiluže...
Bičiulis, įdėmiau pažvelgęs į kitą gatvės pusę, nuramina jį:
- Nesijaudink, tai mano žmona ten šnekučiuojasi su mano meiluže...
Tad išgerkime už ištikimus draugus ir tikrąsias drauges.
Man nereikalingas draugas, kuris dėl visko su manim sutinka, keičiasi su manimi pažiūromis, linkčiodamas galvą: juk šešėlis tą patį daro geriau.
Plutarchas

Žvirblis žiemą vienas blaškosi, pūgos aplinkui siaučia, šalta žvirbliui. Nu nebėra kur dėtis, belieka atiduot galus. Tik staiga iš niekur pasiroda karvė ir eidama pro šali apšika žvirblį. Žvirbliui, šilta, gera. Bet iš niekur pasirodo katinas ir ištraukęs iš š..o ima ir suvalgo žvirblelį.
Tad, išgerkim ir žinokit, kad ne visi draugai yra draugai, kurie iš š..do ištraukia.


Jei praradai tikrą draugą - neliūdėk, jis nebuvo tikras.
Trokštu draugo arčiau: juo tikėti galiu,
Jis kaip audrą nujaus mano sielos skausmus.
Maironis
Tavo buvimas šalia - man paguoda amžina.
Tavo šypsena man neleidžia liūdėt niekada.
Tavo akyse matau save.
Kaip dažnai mus vadina išdykėliais
Kaip dažnai mus vadina keistais.
O mes bėgam keliais, bėgam kryžkelėm
Ir vadinam viens kita draugais.

Kai gimsta vaikas, jei Dievas paliečia jo ranką – tai vaikas bus auksarankis, visų galų meistras, jei Dievas paliečia vaiko koją – tai jis bus geras sportininkas, futbolininkas.
Tad išgerkim už tai, kad kai gims tau vaikas, Dievas netrenktų jam per užpakalį!