Gražiausi tostai draugams visoms progoms bei užstalės palinkėjimai draugams įvairiomis temomis.


Susitinkam.Retai susitinkam.
Vis labiau skirias mūsų keliai
Nors ir dangstom plyšius rūpestingai,
Jie, matyt, įsirėžė giliai
Į draugystę, už stiklą trapesnę.
Ir greičiausiai jau nieko nebus,
Kaip, atrodo, nebuvo to kąsnio,
Padalinto kadaise perpus.
Nei dangstyti, nei lopyt neverta
To, kas buvo tvirta, gražu.
Patys braukiame vardą po vardo
Iš draugystės šventų sąrašų...
Saulės spindulėlis žadina tave, liečia tavo veidą šypsena, nemiegok, pabusk greičiau, dieną tu sutik linksmiau. Tau labutis aš tariu ir sėkmės šiandien linkiu!
Aš pabūsiu lietum, kai Tau širdį skaudės, kad galėčiau nuplaut dalį Tavo rimties. Aš ateisiu išryto, jei reikės - ir nakčia, kad galėtum mylėt, kad liktum šalia. Aš ateisiu. Tu lauk ir jei niekas nekvies, Tau atnešiu lietaus ir truputį nakties.

Vienoje Amerikos upėje skęsta žmogus. Tai pastebėjęs misteris Džonis šoka į valtelę ir iriasi prie nelaimingojo.
– Hello! – šaukia Džonis. – Tamstos pavardė?
– Haris Raitas, pone! Greičiau gelbėkite!
– O kur dirbate? Kur tarnaujate, misteri Raitai?
– Mėsos konservų fabrike, – sugargaliavo skęsdamas Raitas.
Džonis nė nemano jam pagelbėti, nors gali jį ištraukti. Džonis nusiiria į krantą, pasisamdo taksi ir skuba į konservų fabriką.
Uždusęs įpuola į direktoriaus kabinetą.
– Pone direktoriau, – klausia, – ar misterio Hario Raito vieta laisva?
– Deja, jau ne, – pasigirdo direktoriaus atsakymas. – Hario vietą užėmė ponas, kuris šiandien rytą jam davė valtelę pasiirstyti.
Pakelkime taures už operatyvumą, bet nebūkime amerikiečiai ir neskandinkime savo artimo siekdami sau gerovės.


Dar ilgai draugus prisiminsi
Su kuriais draugavai
Tikiu ir manęs nepamirši
Nes ir mane pažinai.
Tepuošia tau kelią jaunystės žiedai
Ir širdį ramina draugystės draugai.

Draugas - vienintelis žmogus, galintis nurodyti tavo klaidas ir turintis pakankamai proto to nedaryti. R. Brown


Ateik, kai nepakelsi nevilties,
Kai skausmas tau rankas išties,
Kai ilgesys tave kankins,
Kai meilė nebeprisimins.

Ateik, kai netikėsi žmogumi,
Kai skriesi su praeitimi,
Kai nusisuks visi draugai,
Ir kai bus tau blogai.

Ateik, kai ašaros per skruostus plūs,
Ir kai gyvenimas sugrius,
Kai gyvent nebemokėsi,
Ir pasikelt nebegalėsi.

Ateik, aš tau rankas ištiesiu,
Tu ir vėl tikėsi žmogumi,
Tiktai pasitikėki manimi.
Draugystė - laimė, turtas,
Draugystė - pasaka žavi,
Draugystė be apgaulės,
Tuomet ji yra graži.
Jei manai, kad taip myliu,
Gali manyt, kad nekenčiu.
Jei manai, kad nekenčiu,
Reiškia nesupranti ką jaučiu..