Sveikinimai ir palinkėjimai visoms progoms
Žodžiai įvairiomis temomis
Užuojautos žodžiai netekties valandą
SMS sveikinimai bei palinkėjimai SMS žinute
Tostai visoms progoms ir šventėms
Juokingi tostai ir linksmi palinkėjimai įvairioms progoms
Kvietimai ir kvietimų tekstai įvairioms progoms
Padėkos ir atsiliepimai įvairioms progoms
Mintys įvairiomis temomis
Įdomybės ir aktuali informacija apie šventes bei tradicijas
Elektroniniai atvirukai ir el. sveikinimai visoms progoms
Gražiausi žodžiai bei frazės jai ir jam apie meilę. Parink tinkamus meilės, atsiprašymo, išsiskyrimo ar nusivylimo žodžius.
Paleisk mane dabar ir čia – Liepa Mondeikaitė
Išpažįsti
Man skirtus jausmus
Nepajutai
Kaip praradai
Ką branginai
Per vėlu
Visko netekai
Lai liks žaizda
Kur kažkada
Tu mane glaudei
Paleisk mane
Dabar ir čia
Aš nebe ta
Tu taip pat, deja
Tarp mūsų praraja
Paleisk mane
Aš meilei sukurta
Tokia tiesa
Kaltų nėra
Tai pabaiga
Kažkada
Nėrėm į žvaigždes
Man į kasas
Tau į akis
Mes bėrėm jas
Atminty
Išliks vaizdai keli
Pirma aušra
Ir bučinys
Kuris išskirs
Paleisk mane
Dabar ir čia
Aš nebe ta
Tu taip pat, deja
Tarp mūsų praraja
Paleisk mane
Aš meilei sukurta
Tokia tiesa
Kaltų nėra
Tai pabaiga
Ant saulės burbulo – Linas Adomaitis ir Simona Jakubėnaitė
Tu išėjai su tyla ryte,
Kol mano sapnas dar filmavo tiktai tave…
Radau prabudęs tuščiam kambary save-
Man beliko vasaros kelias, saulė ir muzika.
Aš išėjau tik dėl to,
Kad paskutinį kartą grįžčiau viskam pas tave,
Kad ilgesys priverstų mane
Niekad neišeit ir likt su tavim ir muzika.
Priedainis:
Saulės burbulais
Debesų takais
Muzikos sparnais
Pas tave sugrįšiu.. (2kartai)
Jei tu prabusi viena nakty,
Aš būsiu tas, kurio tu lauksi vėlai ar anksti.
Ant saulės burbulo grįšiu
Baltu limo, gėlėm, balionais ir konfeti.
Nereikia man konfeti jokių,
Nereikia balionų, teatro ir pažadų kvailų.
Gal ilgesys privers tave
Niekad neišeit ir likt su manim ir muzika?
Priedainis
Tell me your story – Skamp
Tell me your story, I’ll tell you mine,
Sit down beside me, Let’s pass the time,
Talkin’of the nothing and everything we have,
We got lots in common, everybody has,
Tales from our past, all that drives us mad,
Dreams for the future, hopes we once had,
Sorrow, joy and regrets, What you plan on doing next?
What you haven’t done quite yet,
N’ memories we’ll never forget
We ain’t always as we seem
You don’t know the places I’ve been
You ain’t seen the things I’ve seen
They’d keep you from your sleep
Tell me your story n’ I’ll tell you mine,
Pass me the bottle, I’ll pour the wine,
Talkin’ of the old times,
Dreamin’ of a new life,
We all know what that’s like
‘Coz we all feel the same inside
Mama, man esi viena – Kaprizas
Kvepia nuostabus pasaulis
Žiedais ir kiemo gėlėmis
Kurias sodinome kartu
Vėl plaka ilgesiu širdis
Jeigu būčiau už jūrų devynių
Tai atskrisčiau paukščiu
Kur bebūčiau, vis tiek tave jaučiu
Tarp daugybės žmonių
Tik tavo šiluma
Primins pirmus žingsnius šiame pasauly
Nes man esi viena
Mano mama
Kaip rytmečio saulė
Tik tavo artuma
Primins pirmus jausmus šiame pasauly
Nes man esi viena
Mano mama
Vaikystės pasaka
Kaip gera grįžti į gimtinę
Gaiviu pavasario taku
Tik lengvas nerimas krūtinėj
Ar lauki dar, jau pareinu
Man taip gera ir vėl tave matyt
Ir kalbėtis ilgai
Apkabint, prisiglaust ir suprast
Kiek daug, mamyt, mums davei
Tik tavo šiluma
Primins pirmus žingsnius šiame pasauly
Nes man esi viena
Mano mama
Kaip rytmečio saulė
Tik tavo artuma
Primins pirmus jausmus šiame pasauly
Nes man esi viena
Mano mama
Vaikystės pasaka
Pasenėjau, bet nepasenau – Vytautas Babravičius
Nejau tik man vienam pabosta šnekos
Klausimai, ką sutinki, dažnai pilki, seni
Vos išvydus klos: kaip sekas?
Kas dar naujo? Kaip gyveni?
Atsakau vienodai kam pakliūva:
Viskas po senovei, ačiū, sveikata gera
Iš tikrųjų vakar buvo
Tai, ko šiandien jau nėra
Juk viskas kinta, mainos, teka, blogą dieną keis gera
Kiekviena savaip nutols, pavirs istorija
Aš laimingas, jog man teko daug dienų su gitara
Noriu jas tausot visas
Jų neskaičiavau, bet žinau, niekados
Nenutols man jos
Bet vėl bėda, kai tenka man girdėti
Klausimų tiesių, po jų kalbėt reik atviriau
Tad laikytis etiketo
Nors ir seno, gal geriau
Matot, atvirai bandžiau galvotiems
Išsakyt skriaudas, bėdas, ne vieną kart guodžiaus
Išsiskyrėm, jiems nė motais
Man taipogi ne tvirčiau
Bet viskas kinta, mainos, teka, blogą dieną keis gera
Kiekviena savaip nutols, pavirs istorija
Aš laimingas, jog man teko daug dienų su gitara
Noriu jas tausot visas
Jų neskaičiavau, bet žinau, niekados
Nenutols man jos
Kuo toliau, labiau matau, kad šnekos
Klausimai visur vienodi, permainų jokių
Nepavydžiu tiems, kam sekasi
Ką godojau, tuo tikiu
Gal tiktai kitaip regiu tą patį
Suprantu kitaip ir atsakau visiem dažniau
Iš tiesų, kol nesimatėm
Pasenėjau, bet nepasenau
Juk viskas kinta, mainos, teka, blogą dieną keis gera
Kiekviena savaip nutols, pavirs istorija
Aš laimingas, jog man teko daug dienų su gitara
Noriu jas tausot visas
Jų neskaičiavau, bet žinau, niekados
Nenutols man jos
Koks mėlynas dangus – Andrius Mamontovas
Koks mėlynas dangus
Koks vėjas laukuose
Aš vėl kažkur einu
Aš taip noriu matyti tave
Tu melą man neši
Aš nešiu melą tau
Tiesa mums per skaudi
Mes negalim be melo gyvent
Tu šypsosies kažkam
Manęs nebus šalia
Tu šypsosies kažkam
Visai taip pat kaip ir man
Mes tikime kažkuo
Mes laukiame kažko
Mes dievinam kažką
Ir gyvenam mes tik kažkaip
Aš tik savim tikiu
Ir dievas manyje
Jo veido nemačiau
Bet jisai panašus į tave
Rašyk laiškus rašyk – Arbata
Iš kur tas saldumas
Venomis stumdau sakus
Plaučiuose linksmosios dujos
Inkstuose alus
Rašai jei busiu su tavim
Virsiu gintaru
Atleiski kol kas man tai
Tviska švinu
Yra skaičiavimai nurodantis
Kelia žvaigždžių
Yra formulės įrodančios
Kad kitaip ir nebus
Brauki kanifolija
Lituoji jausmus
Taip žiauriai net Kliopatra
Nebaudė savo vergus
Rašyk man laiškus rašyk
Vandeniu kirviu rašyk
Arbata gmail. Com
Arbata zala gmail. Com
Jei man butu šešiolika
Aš tikrai iškelčiau rankas
Mano metai aišku Babilono bokštas
Prieš tavo kasas
Šauki kad aš nematau
Artėjančiu ledynų
Žinai tame orkestre
Aš grojau tik dūdele
Mama mane mokė
Priimt taip kaip yra
Žiūrint i daiktus šiek tiek
Prisimerkti tada atrodo gana
Tavo paletėje
Vyrauja žale
Ar čia mano snaiperiai
Per daug piktnaudžiauja žole
Rašyk man laiškus rašyk
Vandeniu kirviu rašyk
Arbata gmail. Com
Arbata zala gmail. Com
Arbata – Liūdni slibinai
Išeinu į savo gatvę –
Žmogišką vienatvę
Mano siela nerimsta,
O balsas vis kimsta
Ir staiga, kas gi čia, aš beveik apakau –
Ką aš čia matau, ką aš čia matau, jou!
Kažką neįtikėtino aš pamačiau
Ar galima prie rojaus atsidurti arčiau
Jų net ne viena, net ne pora
Užpidė visą orą, užpildė visą orą
Kvapais, ženklais
Šypsenų ratilais
Kamuoliais, gracija
Aukso inchrustacijom
Tų moterų tiek daug, kad aš neapsisprendžiu
Aš neapsisprendžiu kuri iš jų bus mano
Arba ta arba ta arba ta – arba šita
Arba ta arba ta, arba kita mergina,
Nežinau, nebegaliu, nebenoriu –
Tai mane kankina,
Mano sielą neramina
Bam!
Bet nieko tokio, gyvenimas bėga
Aš pirštų galiukais liečiu tavo sielos sniegą
Ir mano abejonės ištirpsta delne
Šis tekstas nesusijęs – grožis mano balse
Įkvepiu aš oro
Prikaupiu daug noro
Spiriu sau į pasturgalį
Ir noras mane nugali
Aš apsisprendžiu, taip taip – apsisprendžiu
Noriu tos pasislėpusios tarp nedrių
Ir aš nieko nebelaukiu
Savo žavesį ištraukiu
Žaibiškai priėjęs
Ją jau būčiau pakerėjęs
Ir staiga, kas gi čia, aš beveik apakau
Ką aš čia matau, ką aš čia matau, jou!
Ji ne viena-a
Bičas šalia-a
Bicepsu man moja
Ir grasina koja
Dėjau bėgti kur matau
Ou eik sau, šitas bičas neatleis
Į mane kažką paleis
Į mane, į mane kažką paleis
Į mane, į mane ką jis paleis
Aunasi jis batą, gal jam niežti padą
Ką gi jis paleis, ką paleis, jou!
Ar batą ar batą ar botą
Ar batą ar batą ar kroksą panešiotą
Nežinau, nebegaliu, nebenoriu –
Tai mane kankina
Mano sielą neramina
Bam!
Nieko nežinau – Lukas Pačkauskas ir Goda Alijeva
Lukai?
Goda, kas yra?
Nieko nežinau, nieko nežinau he
Nieko nežinau, nieko nežinau he
Vakar aš mačiau tave su kažkokiu bernioku
Sakyk, ką tu čia šneki? Jis gi mano grupiokas.
Tai kodėl tada mačiau, kad jūs išėjot iš kabako?
Kokio kabako? Kas tau pasakė?
Nu gerai tada, antradienį sakei: einu pas mamą
Taip, buvau pas mamą.
Tai kodėl per “Panoramą” tave rodė su kažkokia neaiškia marozų šaika?
Nu ką tu čia šneki? Nu baik, ką?
Nieko nežinau, nepažįstu tų draugų.
Nosies nebuvau iškišus iš namų.
Faktiškai turi tu šventą ir paklusnią…
Man trūksta tiktai plunksnų [Sakai, plunksnų?]
Plunksnų ir sparnų, kad tapčiau angelu, kurio taip nori.
Tai tik teorija, padovanojau tau mopedą.
O žadėjai BMW, nesuprantu kaip tau negėda šitaip žeminti mane?
Vaikštau kaip iš sakramento.
Taigi ant tavęs vėl PRADA
PRADA? Nu ačiū, šiemet vėl madoj VERSACE.
Nesvarbu, mažyte, aš myliu tave ir basą.
Tai kodėl tu nesakei, kad miegojai su Rasa?
Nieko nežinau, nepažįstu jos.
Bet tave tikrai mačiau prie Žaliakalnio chebros.
Nieko nežinau, nieko nežinau he
Nieko nežinau, nieko nežinau he
Nieko nežinau, nieko nežinau he
Nieko nežinau, nieko nežinau he
Nieko nežinau, nepažįstu tų draugų.
Nosies nebuvau iškišus iš namų.
Faktiškai turi tu šventą ir paklusnią…
Man trūksta tiktai plunksnų [Sakai plunksnų?]
Plunksnų ir sparnų, kad tapčiau angelu, kurio taip nori.
Tai tik teorija.
Ašaros – Naujieji Lietuviai
Gęsta žvakė, nustojo lyti už lango.
Kažkada buvom viens kitam brangūs,
O dabar aukso žiedas ant tavo rankos,
Bet kol esi šalia – mano širdis vis dar trankos.
Ašaros tavo akyse –
Neiždžiūs visą naktį,
Kaip galėjom taip paprastai,
Vienas kito netekti?
Virpa pirštai, aš rašau tavo vardą.
Gal išdrįsiu išsiųsti laišką šį kartą,
Nors seniai abejoju, ar vis dar verta,
Bet kažkodėl pilies nei vienas iš mūsų – nesuardo.
Ar šį vakar pro duris įeisi nesibeldęs?
Išsiilgę kūnai viens kitą lies,
Visą naktį kaito ir kaito nesuvogdami laiko
Ir vis dėl to man tavęs, o tau manęs dar reikia.
(3 kartus.)
Ašaros tavo akyse –
Neiždžiūs visą naktį,
Kaip galėjom taip paprastai,
Vienas kito netekti?