Vestuviniai tostai

Lakštingaloms suokiant. Paupys. Šiltas vasaros vakaras. Ant kranto sėdi jis ir ji. Aplinkui nė gyvos dvasios. Krūmuose lakštingalos suokia…
- Meilute, duok! – papraše jis.
- Negaliu! – griežtai atšovė ji.
- Na, tik vieną!
- Neduosiu.
- Pupuliuk, tik vieną, na, tik vienui vieną…
- Nė už ką.
- Brangioji, nepalyginamoji, mylimoji…
- Jau girdėjau…
- Negi nepasigailėsi manęs?
- Neprašyk, negausi.
- Lakštingalos suokia… širdis tiesiog alpsta, kaip norisi…
- Ir tegul alpsta.
- Nejaugi tu būsi tokia kietaširdė?
- O ką aš darysiu atidavusi tau paskutinę cigaretę?
Pakelkime taures už nerūkančiuosius.