Kiti


Už tiesas
Gyveno kartą kalnuose medžiotojas. Nieko nepešęs medžioklėje jis nusiminęs grįžo namo. Ir tik netoli namų jam pavyko pagauti mažą paukštelį, kuris. patekęs į medžiotojo rankas, prabilo žmogišku balsu:
Nežudyk manęs, medžiotojau. Aš tau pasakysiu tris dideles tiesas.
Medžiotojas sutiko ir paukštelį paleido. Jis nutūpė aukštai ir tarė:
Pirmoji tiesa tokia: niekuomet nesigailėk to. ko nebesugrąžinsi.
Po to paukštelis paskrido dar aukščiau ir tarė:
- Antroji tiesa: niekuomet netikėk tuo, kas yra neįmanoma.
Ir tik po to, nuskridęs į pačią medžio viršūnę, paukštelis sušuko:
- Tu paleidai mane, kvailas medžiotojau, o tuo tarpu mano snapelyje buvo du didžiuliai briliantai.
Medžiotojas suėmė galvą rankomis ir ėmė rėkti:
- O, protingas paukšteli, sugrįžk! Ar bent jau pasakyk trečią tiesą!
Paukštelis tik nusijuokė:
- Kam tau reikalinga trečioji tiesa, kvaily. Kaip mano mažame snapelyje galėtų tilpti du didžiuliai briliantai?! Tu jau pamiršai dvi pirmąsias tiesas: niekuomet nesigailėk to, ko nebesugrąžinsi, ir niekuomet netikėk tuo, kas yra neįmanoma.
Tad siūlau tostą už tas dvi dideles tiesas, kurias padiktavo mažas paukštelis!