Įdomūs posakiai ir populiarios sparnuotos frazės visomis temomis. Įžymių žmonių posakiai.


Dievas iš mašinos (lot. Deus ex machina) atsitiktinis asmuo ar netikėtos aplinkybės, greitai pašalinusios beviltišką situaciją ar išsprendusios neišsprendžiamą problemą. Posakis atėjo iš antikinio teatro, kur supainiotą intrigą spektaklio pabaigoje išspręsdavęs į sceną mechanizmais nuleistas dievas.


Eiti per ugnį ir vandenį, įveikti įvairiausius sunkumus ir kliūtis. Posakis atėjo iš Senojo Testamento: „Tu leidai, kad 48 žmonės jotų mums ant sprando, – perėjome per ugnį ir vandenį, – bet tu išvedei mus į saugią vietą“; „Kai brisi per gilius vandenis, būsiu su tavimi, – upėse tu nepaskęsi. Kai eisi per ugnį, nesudegsi, – liepsnos tavęs nepraris, nes aš esu tavo Dievas, kuris tave gelbsti“.


Jei vyras nepažino moters kūno grožio – tai jau Dievo bausmė. – Tėvas Stanislovas.

Gyventi, vadinasi, mąstyti (lot. Vivere est cogitare) pilnavertis ir prasmingas yra tik dvasinis žmogaus gyvenimas. Posakio autorius – romėnų rašytojas, oratorius ir valstybės veikėjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero, 106–43 pr. m. e.).


Amžinoji ugnis (angl. Eternal flame, rus. Večnij ogon) nuolat deganti ugnis prie memorialų žuvusiems kariams. Pirmą kartą ji buvo uždegta Paryžiuje prie Triumfo arkos 1920 m. lapkričio 11 d. Nežinomojo kareivio memoriale, pažymint kritusiuosius I pasauliniame kare. Amžinosios ugnies tradicija netrukus paplito ir kitose Europos šalyse. Amžinosios ugnies pirmtakė buvo pagonybės laikais nuolat kurstoma šventoji ugnis. Graikijoje negęstanti ugnis degė Apolono šventykloje Delfuose, sen. Romoje ją kurstė vestalės židinio deivės Vestos šventykloje. Romai IV a. pradžioje priėmus krikščionybę, ankstesnės religijos šventyklas pradėta naikinti. Vestos šventykla, stovėjusi Romos forume, buvo sudeginta 391 m.


Alkoholis – tai anestezija, leidžianti ištverti operaciją vardu gyvenimas.– Dž. B. Šo.
Ne viskas, kas skaidru, yra degtinė. – Autorius nežinomas.
Tris dalykus moteris gali sukurti iš nieko: salotas, skrybėlaitę ir barnį šeimoje. – M. Tvenas.

Paukščių pienas – a) absoliučios gerovės rodiklis (lietuviai dar sako gulbės pienas; gegutės pienas); b) toks konditerinis skanėstas. Posakis siekia antikinius laikus ir randamas Aristofano (Aristophanes, ~450–~380 pr. m. e.), Strabono (Strabo, ~63 pr. m. e.), Lukiano (Lucianus, 120–180) kūriniuose ir darbuose.


Žmogus negali gyventi atsiskyręs, jam reikia bendrauti. – J. V. Gėtė.