Įdomūs posakiai ir populiarios sparnuotos frazės visomis temomis. Įžymių žmonių posakiai.


Melas – plonasienis daiktas; gerai įsižiūrėjus, jis persišviečia. - Seneka
Žmogus mato savo atspindį žmoguje. – Albertas Kamiu.

Posakiai apie grožį. Aforizmai apie grožį. Citatos apie grožį. Frazės apie grožį. Gražūs žodžiai apie grožį. Mintys apie grožį. Sentencijos apie grožį.

    1. Aš teikiu pirmenybę ne regimam grožiui, o tam, kuris reiškiasi dvasinėmis vertybėmis. – R. Tagorė.
    2. Bjaurumas atstumdamas kartu mus sujaudina, o grožis veikia migdomai. – Platonas.
    3. Daug pasitaiko gražios išvaizdos žmonių, negalinčių, deja, pasigirti vidumi. – Dž. F. Kūperis.
    4. Galima ir grožį mylėti gėdingai. – F. Petrarka.
    5. Gamta tarsi nori, kad viena lytis kitoje ieškotų gėrio ir grožio. – J. V. Gėtė.
    6. Gražu, kas saikinga. – Demokritas.
    7. Gražu, kas slapta. – A. Čechovas.
    8. Gražu viskas, ką regime, jaučiame. – R. Tagorė.
    9. Gražus veidas yra nebyli rekomendacija. – F. Bekonas.
    10. Grožio neįmanoma apibūdinti: niekas nepasakys, kas tai yra ar ką tai reiškia. – Dž. Santajana.
    11. Grožis – karalius, valdantis labai trumpai. – Sokratas.
    12. Grožis – krintati į akis Dievo dovana, niekinama retai – tų, kurie jos negavo. – E. Gibonas.
    13. Grožis man stebuklų stebuklas. – O. Vaildas.
    14. Grožis po trijų dienų pasidaro toks pat nuobodus, kaip ir dorybė. – Dž. B. Šo.
    15. Grožis privalo būti ribotas, antraip jis neišvengiamai virsta blogiu. – R. Gavelis.
    16. Grožis ryškiau šviečia širdyje to, kuris jo trokšta, o ne akyse to, kuris į jį žiūri. – K. Gibranas.
    17. Grožis – spindulys iš dangaus, temdantis mums protą. – T. Kambelas.
    18. Grožis – svečias, laukiamas visų. – J. V. Gėtė.
    19. Grožis – tai atviras rekomendacinis laiškas, iš anksto užkariaujantis širdį. – A. Šopenhaueris.
    20. Grožis – tai kapitalas, kuris turi būti investuotas kuo geriausiai. – M. Larnis.
    21. Grožis – tai moralinio gėrio simbolis. – I. Kantas.
    22. Grožis – tam tikra genialumo forma, iš teisybės ji net aukščiau už genialumą, nes grožio net aiškinti nereikia. – O. Vaildas.
    23. Grožis tėra laimės pažadas. – Stendalis.
    24. Grožis – trumpalaikė tironija. – Sokratas.
    25. Grožis turi jėgos ir talentą raminti širdis. – Servantesas.
    26. Grožiui beveik būtinas gležnumas, net trapumas. – E. Berkas.
    27. Idealus grožis, žaviausia išvaizda nieko neverta, jeigu tuo niekas nesižavi. – O. Balzakas.
    28. Jei vyras nepažino moters kūno grožio – tai jau Dievo bausmė. – Tėvas Stanislovas.
    29. Jūsų protingas veidas ir taip toliau, bet grožis, tikras grožis dingsta tada, kai atsiranda intelektuali išraiška. – O. Vaildas.
    30. Kai visi sužino, kad grožis gražus, atsiranda bjaurumas; kai visi sužino, kad gėris – geras, atsiranda blogis. – Lao Dzė.
    31. Kūno grožis, sutapęs su sielos grožiu, sudaro harmoningą žmogų. – Platonas.
    32. Moterys žaidžia savo grožiu kaip vaikas peiliu. Jos pačios juo susižeidžia. – V. Hugo.
    33. Neįmanoma užauginti tobulo žmogaus, neugdant grožio jausmo. – R. Tagorė.
    34. Nepaprastas grožis ir didelės dorybės retai būna drauge. – F. Petrarka.
    35. Savo meile suteikiame daiktams grožio. – A. Fransas.
    36. Stenkitės, kad grožį papildytų pastovios vertybės. – Ezopas.
    37. Su kiekvienais metais vis labiau įsitikinu, kad protingiau ir teisingiau dėmesį sutelkti ties grožiu ir gėriu, stengiantis atsiriboti nuo blogio ir melo. – V. Čerčilis.
    38. Tačiau visa, kas gera, gražu, o tai, kas gražu, juk nėra nesaikinga. – Platonas.
    39. Tik su kuklumu derąs išorinis gražumas turi teisę vadintis grožiu. Grožis be kuklumo – tai ne grožis, o maloni išvaizda. – Servantesas.
    40. Tik tai, kas tikra, kas spindi savimi, o ne dirbtinumu, yra gražu. – R. Tagorė.
    41. Tikrasis grožis nematomas. – A. de Sent Egziuperi.
    42. Tikroji tiesa ir tikras grožis visada verčia mus visiems viską atleisti. – F. Dostojevskis.
    43. Vienodai neparankūs ir grožis be jaunystės, ir jaunystė be grožio. – F. de Larošfuko.
    44. Visą grožį sukuris prigimtis ir gražus mąstymas. – V. Vitmenas.
    45. Žmoguje viskas turi būti gražu: ir veidas, ir drabužiai, ir siela, ir mintys. – A. Čechovas.

    Airių patarlės

    1. Viskas yra gražu, kol karvė neįžengia į daržą.

    Lietuvių patarlės

    1. Amžius gaišina grožybę, bet stiprina dorybę.
    2. Grožis reikalauja aukų.

    Turkų patarlės

    1. Grožiu keturiasdešimt dienų pasidžiaugsi, o gera širdimi ir keturiasdešimties metų bus mažai.

    Ukrainiečių patarlės

    1. Grožis iki altoriaus, protas – iki mirties.

    Geriau šypsena negu pasipiktinimas. – E. Fagė.

    Civilizacijų konfliktas (angl. The Clash of Civilizations) vakarų krikščioniškosios ir rytų musulmoniškosios kultūros priešprieša. Posakio autorius – amerikiečių politologas S. Hantingtonas (Samuel Philips Huntington, g. 1927), taip pavadinęs savo straipsnį žurnale Foreign Affairs (1993), kuriame jis teigia, jog pasaulis po šaltojo karo yra susipriešinęs nebe ideologiniu, o konfesiniu ir vertybiniu pagrindu. Savo teo riją jis vėliau išplėtojo knygoje „Civilizacijų konfliktas ir pasaulio pertvarka“.


    Danajų dovana – klastingai duota dovana, pražūtinga tam, kas ją gavęs. Pagal senovės graikų mitą, danajai (graikai) padovanojo Trojai medinį arklį, kurio viduje pasislėpę danajai vėliau užėmė šį miestą.


    Mes taip sutvarkėme civilizaciją, kad joje labiausiai lemiami, svarbiausi elementai nepaprastai priklauso nuo mokslo ir technologijos. Mes taip pat viską sutvarkėme taip, kad beveik nė vienas nesupranta mokslo ir technologijos. Tokia tvarka veda prie nelaimių bei katastrofų. Mes galim trumpam tai atitolinti, bet vėliau ar anksčiau šis degus neišmanymo bei jėgos mišinys netruks sprogti tiesiai mums į veidus. – K. Saganas.
    Kad gyventų vienas, žmogus turi būti arba gyvulys, arba Dievas, – sako Aristotelis. Trūksta trečio atvejo: reikia būti ir vienu, ir kitu – filosofu… – F. Nyčė.
    Nori gerai suvaidinti savo vaidmenį – padėk partneriui gerai suvaidinti jo vaidmenį. - N.Abalkinas

    Atšilimas (rus. ????????a? ?mm?n???, ‘chruščiovinis atodrėkis’) pirmieji 5-7 metai Tarybų Sąjungoje po J. Stalino mirties (1953), arba N. Chruščiovo valdymo pirmoji pusė, kai buvo viešai pasmerktas stalinizmas (1956 m. vasarį), paleista dauguma politinių kalinių, tremtiniams buvo pradėta leisti grįžti į tėvynę, liberalesnė tapo tarybinė spauda ir literatūra. Tokiu pavadinimu 1954 m. balandį išėjo rusų publicisto I. Erenburgo (1891–1967) apysaka.