Ateina žmogelis į darbą, o ten - krūvos lavonų. Išsigąsta, širdis pradeda smarkiau plakti, „Dieve, kas čia bus", galvoja. Tik staiga atsidūsta: - Tiesa, gi morge dirbu...
Netikėtai vyras grįžta namo. Meilužis greitai apsirengia, nubėga į balkoną, sugriebia balkono turėklus, peršoka juos, o rankų paleisti nedrįsta – baisu. Kabo jis valandą, dvi... Švintant ateina gatvių šlavėja ir kreipiasi į jį: - Ei, ką tu čia veiki? - Ar nematai, kabu. - A… kabėk, kabėk tik kojas pakelk, pašluoti reikia.
Parke ant suoliuko sėdi 90-metis seneliukas ir graudžiai verkia. Pro šalį eina vaikinas. Jautrios širdies jis ir klausia, dėl ko tos ašaros: - Ko gi dabar raudate, dieduk? - Aš myliu 25 metų merginą... - Hmm... Ir kas čia bloga? - Jūs to nesuprasit. Kiekvieną rytą prieš jai išeinant į darbą mes mylimės. Per pietų pertrauką ji grįžta ir mes vėl mylimės... - Papasakokit, papasakokit toliau! - susidomėjęs prašo jaunuolis. - Po to ji paruošia mano mėgstamiausią patiekalą. O kai grįžta iš darbo vakare, mes vėl mylimės, kartais net per visą naktį... - Tiesa pasakius, nelabai jus suprantu, juk tai patys nuostabiausi šeimyniniai santykiai! Tai ko gi jūs verkiat?! - Aš pamiršau, kur gyvenu!..