Jeigu Tu būtum kosmonautas - aš būčiau žvaigždė. Jeigu Tu būtum kava - aš būčiau cukrus. Jeigu Tu būtum laivas - aš būčiau jūra. Jeigu Tu būtum pelė - aš būčiau sūris. Bet gerai, kad Tu esi Tu ir aš galiu būti aš.
Šerlokas Holmsas buvo idiotas, o Robertas Vatas buvo kvailys. Vienas buvo detektyvas, o antrasis išrado radarą. Bet nei vienas iš jų neatrado tavęs. Aš genijus!
Kai tu esi šalia, aš jaučiuosi laiminga, aš jaučiu, kad ir tau, aš esu reikalinga… Ta akimirka viskas išnyksta staiga, net praeitis užsimiršta tada. Tavo glėby aš jaučiuosi laiminga, aš jaučiu, kad ir tau, aš esu reikalinga…
Mylėk taip, kad niekada nepamirštum. Mylėk taip, kad tai nebūtų vien žodžiai. Mylėk taip, kad nustojus mylėt sustotų ir širdis. Mylėk taip, kad dėl to būtum pasiruošęs numirti. Ir nesvarbu, ar kas nors tave myli, tu tik mylėk...
Kai tave jaučiu šalia man taip gera, Apkabini mane - aš visa virpu, Bet man gera Ir žinau, kad visada būsime drauge, Kad ir kas atsitiktų musų niekas neišskirs..
Manai sudaužei mano širdi? Palikai tik šules? Nesu tokia beviltiška, ar girdi? Greit sudeliosiu, greit suklijuosiu, nesvarbu, kad rankas susipjaustysiu, žaizdos greit gyja. Ar girdi? Kodėl taip greit nuėjai nuo manęs, nepalaikei už rankos lememą minutę, netgi nepalinkėjai man sėkmės? Mano akyse buvo ašaros, o tavosiose - džiaugsmas, jog privertei mane jaustis kalta. Bet kaip gi galima pykti ant to, kurio vardas pyktis, o kai esi šalia - niekas... Juodai apsirengusį palaidosiu tave žvaigždėje, kuri dar pernai nukritusi sapuvo. Ir vėl neužmigsiu, galvosiu apie paskutinius tavo žodžius, jei tik nori... Norėjau, deja mano svajonės nuskendo sapnų jūroje.....
Juk dabar aš turėčiau būti su juo. Turėčiau apkabinti ir nebepaleisti kaip tą kartą. Turėčiau bučiuot jo lūpas... Bet to jau nebus niekada, nes tą daro kita...