Gražesnio žodžio nerandu Už paprastą lietuviškąjį "ačiū", Kurį išmokėt pamokų metu Tarsi burtažodį ,atėjusį iš bočių. Dar padėkot norėjau už žinias, Už šilumą, už rūpestį, už meilę, Už tai, kad man padėjot save rast, Išmokėt nepalūžt, padarius klaidą.
Prisimink vaikiškas pasakas. Baltuose dobiluos pasiklydę, Pažiūrėkim, kur veda tos tamsžolės, Kreivos rytmečio paliktos brydės. Dar pabūkim, pabūkim be priekaištų, Senom pasakom grįžę į praeitį. Ten, prie tako baltų dobiliukų Kol dar šalnos ankstyvos nepalietė.
Nuskambo skambutis... Turi prasidėti pamoka. Ir štai prasideda matematika. Mylėk, nes viskas būna tik vieną kartą... Viena jaunystė, pirmoji meilė, pirmasis skausmas. Po jos prasideda biologija. Nesižavėk plaštakėmis, nes jos greit nudega sparnus. Prasideda dailė. Piešk saulėlydžius, bet nepamiršk, kad po jų ateina tamsi naktis. Po dailės prasideda lietuvių. Niekada neskubėk dėti taško... Ir štai, paskutinė pamoka - istorija. Ją tau padiktuos pats gyvenimas...