Gražiausi sveikinimai ir palinkėjimai besimokantiems visoms progoms.


Jei gyvenimas tau nepasiduoda - priešinkis. Imk jį už gerklės, diktuok jam savo reikalavimus ir priversk paklusti!!!

Gražesnio žodžio nerandu
Už paprastą lietuviškąjį "ačiū",
Kurį išmokėt pamokų metu
Tarsi burtažodį ,atėjusį iš bočių.
Dar padėkot norėjau už žinias,
Už šilumą, už rūpestį, už meilę,
Už tai, kad man padėjot save rast,
Išmokėt nepalūžt, padarius klaidą.
Kur tu, brangus vaikystės mano slenkstis,
Medinis suolas, paprastas, grubus –
O leisk tau, Mokytojau, nusilenkti
Už tai, kad šiandien aš esu žmogus.

Sugrįžtu tarsi paukštis
Į vaikystės takus.
Ten, kur karklo dūdelė,
Bešešėlis dangus...

Kur gėlių pilnos pievos,
Skruzdėlynai aukšti
Ir mamos švelnios rankos
Taip arti, taip arti...


Žmogus, kuris nedaro klaidų, dažniausiai nieko nedaro.
E.Dž. Felpsas
Išplaukia jūromis laivai,
Išplaukia ir sugrįžta.
Bet niekad, niekada negrįš
Išdykėlė vaikystė.

Prisimink vaikiškas pasakas.
Baltuose dobiluos pasiklydę,
Pažiūrėkim, kur veda tos tamsžolės,
Kreivos rytmečio paliktos brydės.
Dar pabūkim, pabūkim be priekaištų,
Senom pasakom grįžę į praeitį.
Ten, prie tako baltų dobiliukų
Kol dar šalnos ankstyvos nepalietė.
Tavojoj gyvenimo knygoj
Dar puslapių daugel tuščių.
Reikės juos visus prirašyti
Darbais, širdimi ir žodžiu,

Kad noriai ją imtų skaityti
Kurie po tavęs jau ateis,
Už tavo klaidas ir dvejones
Norės tave kaltint ir teist.
Prabėgs lyg vėjas moksleiviškos dienos,
Išeisim palikę gimtuosius namus.
Paliksim viską, kas buvo taip miela:
Vaikystę, svajones ir klases draugus...


Nuskambo skambutis... Turi prasidėti pamoka. Ir štai prasideda matematika. Mylėk, nes viskas būna tik vieną kartą... Viena jaunystė, pirmoji meilė, pirmasis skausmas. Po jos prasideda biologija. Nesižavėk plaštakėmis, nes jos greit nudega sparnus. Prasideda dailė. Piešk saulėlydžius, bet nepamiršk, kad po jų ateina tamsi naktis. Po dailės prasideda lietuvių. Niekada neskubėk dėti taško... Ir štai, paskutinė pamoka - istorija. Ją tau padiktuos pats gyvenimas...