Gražiausi sveikinimai ir palinkėjimai besimokantiems visoms progoms.


Linksma suspausti gavus atestatą...
Paliksi klasę, suolus, kur vargai.
Išeisi ten, į gyvenimą, kur stato,
Bet vėl paklausi kur draugai.
Draugai... Jau jie bus išblaškyti.
O klasė?... Klasė... jau kitų.
Atmink šie žodžiai bus rašyti
Vienos iš buvusių draugų...
Mes už karą, mes už taiką,
Mes už alų visą laiką,
Mes už seksą, mes už vėją,
Mes ant mokslų **** dėję.
O klasėje atrodys taip, kaip buvę
Senų suolų eilė, juoda lenta.
Ir sakinys lyg užrašytas vakar
Su ta pačia gramatine klaida.


O klasėje atrodys taip, kaip buvę
Senų suolų eilė, juoda lenta.
Ir sakinys lyg užrašytas vakar
Su ta pačia gramatine klaida.
Dar nevėlu mums atsigert saulėtekio rasos,
Ant delno užmigdytą boružę pasupt.
Ir nevėlu kaip paukščiams vėl pavasarį sapnuot,
Ilgai savo gūžtuose tarp medžių pramiegot.
Tarp brangių savo klasės draugų,
Tarp pažįstamų sienų, veidų paskutinė rugsėjo pirma,
Jau tokia 12 -oko dalia.
Neliūdėk, viskas eina pirmyn,
Dienos neš skausmą, džiaugsmą tolyn.
Tik tikėk savimi ir tegu
Tau likimas bus ypač dosnus.
Nepamirški draugų Tu ir klasės
Prisiminki mokyklos takus,
Niekur nieko gražesnio nerasi
Už mokyklinius savo metus.


Būna lygiai ir gera , ir liūdna -
vien dėl to , kad buvai ir grižai,
kad kažkur ant gyvenimo dugno
lieka vaikiški mus parašai...


Daryk, kas nepadaroma, siek nepasiekiamo, gardžiuokis tuo, kas be skonio, skaitykis su nereikšmingu kaip su svarbiu, iš mažo padaryk, kad būtų gausu, Į priešiškumą atsakyk dorybe; tikėkis, kad gali būti sunku,
nors kolkas dar lengva, mažus pasiekimus paverski dideliais.

Tu šypsokis, džiaukis pasiekimais,
Venk triukšmingų ir piktų žmonių.
Mes - vaikai su žvaigždžių likimais,
Tik gyventi mokomės iš savo nesėkmių.