Gražiausi sveikinimai ir palinkėjimai besimokantiems visoms progoms.


Ar meni, kai mokyklon nedrąsiai
Nešei pirmąją puokštę gėlių,
O dabar jau į senąją klasę
Nieks Tavęs nepašauks varpeliu...
Tavojoj gyvenimo knygoj
Dar puslapių daugel tuščių.
Reikės juos visus prirašyti
Darbais, širdimi ir žodžiu,

Kad noriai ją imtų skaityti
Kurie po tavęs jau ateis,
Už tavo klaidas ir dvejones
Norės tave kaltint ir teist.


Kiek daug gražių pavasarių
Prabėgo čia kartu -
O gal ne vieną ašarą
Nuo skruosto šluostei Tu?
Norint pamokas mokėti
Reikia (vardas) nemilėti
Kas berniukus labai myli
Prie lentos isejus tyli..


Eisit jau girdi ?
Klasės užsidaro. Paskutini kartą paklausyk
Toks labai pažystamas ir geras
Tų senųjų naktų skambesys
Eisiu jau žali klevai pasvirę
Pakuždės prie vartų paslapčia
Ča pirma svajojome mes gimę,
Ir vieškeliai prasideda nuo čia.


Nesibelsk į duris.
Tie laikai nebegrįš.
Tik girdėsis aidai,
Klasė, juokas, draugai...

Bėga dienos, bėga metai.
Nepajusi, kaip jie žus.
Ir tie brangūs mokslo metai
Liks kaip sapnas malonus.

Na, kodėl, kai aplinkui toks kerintis grožis:
Žydi obelys, paukščiai susuko lizdus,
Kai jaunystė kaip žiedas pradėjo tik skleistis
Teks užverti duris ir palikti draugus.
Vieną kelią iš šimto tau teks pasirinkti,
Pasitark su širdim, apsispręsk ir tada
Drąsiai ženki gyvenimo savo sutikti
Ir te laimė į kelią išlydi tave.
Norint pamokas mokėti
Reikia Ropkės nemylėti
Kas berniukus labai myli
Prie lentos išėjus tyli.
Pro mokyklos langus vaikystė staiga prabėga
Jos ilgos pamokos baigės visviena
Mokykloj patyrėm tiek džiaugsmo ir laimės
Ir štai mes išeinam visai jau suaugę.

Po laiko tu jau supranti, kad pasibaigė jaunos dienelės, juokas, išdaigos visų,
Kad atėjo tavo tas gyvenimas, kad nebepamatysi jau draugų.