Motina, man saulė tavo veidą mena, Vargo raukšlės šviečia kaip žvaigždžių keliai, Visą šitos žemės klaidų kelią mano Tegu švies man tavo veido spinduliai.
Jums linkim daug sveikatos Ir metų kuo geriausių. Kantrybės, laimės, džiaugsmo, Žiedų gegužio balto. O dienos tegul skuba, Mes jų nesulaikysim. Didžiausią ačiū tariam Už viską Jums mamyte! Už ašarą nekaltą Nukritusią ant skruosto, Už sniegą baltą. Sudėtą miegui bluostą. Už pirmą mūsų žingsnį Į tą didžiulį kelią. Už Jūsų švelnią ranką Ant vaikiškų galvelių . Už tai, kad šiam pasaulį Mes esam, Jums dėkojam!!!
Mes visuomet vaikai prie tavo kojų, MAMA, Po tavo glostančia ranka mes vėl maži, Delne Tu mūs kelius ir klystkelius neši, Vedies atgal į erdvų, skambantį vaikystės namą. Mes visuomet vaikai prie tavo kelių, MAMA, Ir kaip vaikai, mes žadam būt geri, O Tu žiūri, Tu taip šiltai žiūri, Kaip mes apleidžiame vaikystės erdvų namą.
Atleisk man mama, Kad per greit užaugau, Kad vis rečiau beužsuku namo, Ateiki mama į vaikystės lauką Iš ten ir aš į svajones bridau. Ir kaspiną įrisk į plaukus, Kad dovanu nupirkčiau tau. Ateiki mama, kai išskridę gulbės Mums plunksnas atminčiai numes. Ir mes lyg paukščiai grįšime apstulbę Vos atpažinę byrančias vyšnias. Ateiki mama, kai kiti nelaukia, Nes užaugę mes tavi vaikai. Kodėl sugrįžus į vaikystės lauką Ir vėlei mama, slapčiomis verkei.