Meilė mamai pats tyriausias jausmas todėl ir myliu.. Mama toks galingas žodis suteikiantis gyvenimą.. Gyvenimas nueitas tavo kelias, iš kurio negrįžtamai mes pasitrauksim.. Bet prieš pasitraukdami mes pamąstykim ar viską padarėme gerai, gal laiko dar yra klaidoms toms ištaisyti, o gal jas ištaisys kiti? Tad gal gyvenkime taip, kad nereikėtų nieko taisyti nei tau, nei kitiems..
… atnešiau Tau ilgesingą savo dainą — padainuokim šiandien kaip kadais… … iš savo jausmų supyliau Tau prisiminimų pylimą prie jūros saulėlydžio — kai nueisi, ten rasi mane… … priskyniau Tau įvairiaspalvių lauko gėlių — tegu Tave svaigina mano meilės aromatas… … pasėmiau Tau šaltinio vandens ir palaisčiau juo Tavo širdį, kad Tu ilgai gyventum…
… apkabinau glėbiu savo vaikus, kad, prašydami Tavo sakytų pasakų, man primintų Tave… … atsivedžiau savo šeimą, kad pripildytų Tavo namus gyvenimo džiugesiu — tik Tu šypsokis, mano Mama… … neišeisime ilgai, kad galėtum pajusti, jog mums esi reikalinga ir mylima, brangioji Motinėle.
Kai apgaubia pečius juoda naktis, užmerkiu aš nuo ašarų drėgnas akis. Nors greitai būsime kartu, užmiegu aš širdy laikydama tave... Mama, naktimis kviečiu tave, nes be tavęs baisu dabar ir čia. Lietus ir sapnas neramus pažadina nakčia, o aš viena viena viena, ir niekas neprisiglaudžia manęs. Apkabinu pagalvę šaltą, jai atiduodu visą savo baimę, mėnulis taria man labanakt, jis šitoks liūdnas ir mažytis šiąnakt. Šimtai žvaigždučių ten aukštai, ar tu matai, ar tu žinai, kuri žvaigždutė – tu, kuri žvaigždutė – aš? Mamyte mano, ar jauti mane nakčia, kai susitinkame sapne, kai noriu aš tave išgirst? Bet susikaupt neleis mintis, kad ryte vėl tavęs nėra, ir saulė nešviečia tada. Ir pasigirsta durų skambesys, klausiu, kas ten beldžias į duris. Tai tu, mamyte mano... Apkabinu tave stipriai, džiaugiuos tavimi, ne tik sapnais...
Tau, mamyte, dėkoju už viską: Už gerumą ir tą rūpestėlį. Na ir kas, kad šerkšnas plaukuose, Juk šalna dar širdies nesugėlė. Kaip gerai, kad esi tu pasauly, Kad galiu prie tavęs prisiglausti, Tu vienintelė moki suprasti, Tu vienintelė moki atjausti.