Geroji mama, mes užaugom. Kiekvienas jau savam kely. Šarma paglostė tavo plaukus, Bet dar ruduo toli. Tik tu mokėjai mus užjausti. Dažnai pavargus nuo darbų. Dar kartą leiski prisiglausti, Prie tavo rankų nuostabių. Ir šiandien tariam mes visi – Brangiausia žemėj Tu esi.
Miela Mamyte, patikėk, neturime nieko brangesnio už tave. Tegul prabėgusių metų našta neišsekina tavo gerosios širdies, neužgesina akių šviesos, tegul niekada nepavargsta tavo darbščiosios rankos, rūpesčių kasdienybėje nenuvysta šypsena ant tavo lūpų, o gyvenimo kelias tegu būna ilgas ir šviesus.
Save kaip saulės šviesą dalini, Už kitus į kalną ir prieš vėją tu kopi. Meile, gerumu kvieti, Paprastumą, nuoširdumą, viltį dovanoji.
Džiaukis laisve, meile ir gėlių žiedais, Ir linksma, švelni, dosni tu būki visados! Palinkėt sveikatos, laimės šiandien noriu. Jei tik gali, toliau dalyki šilumą delnuos!
Mama - mano įkvėpimo šaltini, mano angele sarge, globoje sapnų. Tik tau patikiu rūpesčių srautą, tik tau savo džiaugsmo šypsenas dalinu. Kaip gera parnešt tau pirmą žibuoklę ar pasidalinti abiejų mėgstamais ledais su karamele, riešutais ir šokoladu. Mūsų vakarinis arbatos gėrimas ir pokalbiai iki pat sutemų įkvepia mane gyventi, tikėti tuo ką darau, puoselėti svajones. Suteikia sparnus gyvenimo skrydžiui.
Pavasari, išpuošk žiedais mamos suknelę- Pasveikint ją šalpusnis ir žibuoklė galvas kelia. Gamta ir saulė mamos nubundant laukia, Aukštai iškilęs vieversys jai giesmę traukia.
Už meilę, šilumą, jaukumą, Už giesmę vyturio, gėles, dangaus vaiskumą Dėkoju Tau, mieloji mama, iš širdies, Man Tavo meilės reikia nuo gimimo lig mirties.