Gyvensi ir Tau patiks. Ne visos spalvos, ne visos kalbos ir ne visos žilos galvos. Ne visos dainos, ne visos rožės ir ne visas grožis. Gyvensi ir mylėsi gal tik tai, ką širdimi palietęs supratai...
Krinta baltos snaigės lyg pūkai, švelniai prisiglaudęs "myliu" pasakei Ir staiga nuleki.. "pasivyk" šauki Balto sniego gniužtę į mane meti. Aš tave vejuosi, blaškosi širdis Ką jaučiu svajose, lūpos pasakys Paveju, sugaunu, ir apkabinu. Mylimą ir jauną prie širdies glaudžiu Ir balta alėja, einam mes vieni Lūpos susilieja meilės bučiny.
Kai matau Tave – tu mano saulė danguje, Tik prieik prie manęs – nepaliksiu Tavęs. Mano angelas Tu, be kurio nebegaliu, Būsiu Tavo žvaigžde, šviesiu Tau danguje.
Mažute, Tu – mano saulutė! Neužmiršiu tų dienų, Kai mes buvome kartu. O per Meilės dieną Tau linkiu, Jog Laimė Tavo aplink suktųsi ratu, Ir greit ištart galėtum: myliu!
Kai nematau aš jo šalia, pasaulis man - karti dalia. Lyg sudrumsta dabar galva, minčių tekmė kaip nesava. Jis kalba man visad švelniai, ugnies liepsa - jo bučiniai. Į jį veržiuos visa širdim, ir pabučiuot, ir apkabint.. Paskui bučiuot karštai karštai ir bučiniuos numirt saldžiai.