Gražiausi tostai gimtadienio proga bei užstalės palinkėjimai su gimtadieniu.


Tostai jubiliejaus proga

Svečiams išsiskirsčius, žmona ilgai šniurkščiojo nosimi, pagaliau pravirko.
– Kas yra? Kas atsitiko? – nustebo vyras. Juk vaišės praėjo puikiai. Visi svečiai liko patenkinti.
– Tau tik svečiai ir terūpi! – kūkčiodama atsakė žmona. Staiga ji nusišluostė ašaras ir perėjo į ataką:
– Koks tu stuobrys netašytas! Argi tu negalėjai ramiai ir paprastai susirinkusiems pasakyti, kad mudu su tavimi gyvename dvidešimt trečiuosius metus, o ne visa gerkle išbliauti: „Mes susituokę jau ketvirtį amžiaus!“
Pakelkime taures už tai, kad, mums išsiskirsčius, mūsų mielieji šeimininkai nerastų priežasčių būti nepatenkinti.


Tostai jubiliejaus proga

Kai pusė amžiaus Tavo vieškeliuos sustojo,
Tu pastebėjai — baltoj karietoj laikas nuvežė metus…
Žvaigždėtas kelias buvusius vargus užklojo,
O laimė duonos kąsnį laužė su Tavim perpus.

Tai praeitis… ir liko tik žavus paveikslas —
Laimingi štai ant vieškelio plataus vaikai…
Ir panaši lyg dvynė laimės linki Tavo sesė,
Kuriai Tu motiniška šiluma buvai.

Tad būk laiminga, jauski mūsų glėbį,
Mes tokią norime Tave mylėti.


Tostai jubiliejaus proga

Ūkininko žmona sako vyrui:
– Antanai, rytoj sukaks dvidešimt metų, kai mudu tuokėmės. Gal ta jubiliejaus proga papjauti gaidį?
– O kuo jis čia dėtas? – nustemba vyras.
Pakelkime taures už ilgą šeimyninį gyvenimą, bet neieškokime šios nelaimės atpirkimo ožio.


Tostai jubiliejaus proga

Kalbasi senutė apie šių dienų jaunimą. Aštuoniasdešimtmetė moterėlė draugužei ir sako:
– Dieve mano, kaip pasikeitė šių dienų jaunimas! Prieš šešiasdešimt metų aš tiesiog negalėdavau pasirodyti gatvėje – visuomet kas nors prikibdavo: tai į šokius, tai į kavinę, tai bent pasėdėti, pasišnekėti kviesdavo. Šiandieninis jaunimėlis – mandagesnis. Dabar galiu bet kuriuo metu vaikščioti gatvėmis – niekas ir negalvoja prie manęs prikibti.
– Ką ten jaunimas, – pritaria bendraamžė. – Jau ir mūsų kartos vyrai pasikeitė. Anądien aš viešėjau pas draugą, su kuriuo susipažinau per pažinčių tarnybą, ir grįžau namo labai nusivylusi… Įsivaizduoji, kavalieriui netgi teko tris kartus per veidą suduoti.
– Jis kibo prie tavęs?
– Ką tu, ką tu? Tiesiog man visą laiką atrodė, jog jis jau miręs.
Tad pakelkime taures už besikeičiančius laikus ir visada išliekančią jauną širdį.


Tostai jubiliejaus proga

Sveika sutinkant jubiliejų, kurio taip laukėme visi.
Tegul jis būna mūsų visų šventė, kurie Tau esam artimi.
Ir neaplenkia jis nei vieno, kurie yra Tau ištikimi.

Šia proga prisiminki ir kitus, kurie tau brangūs iš tiesų.
O mes Tau norim palinkėti laimės, džiaugsmo,
Kad visuomet širdy išliktum tu jauna.
Kad viskas šiam gyvenime, Tau išsipildytų dar ateityje.


Tostai jubiliejaus proga

Ir saulė matys, ir mėnulis matys,
Koks jubiliejus, kokia sukaktis!
Tiktai nemanyk, kad nors kiek pasenai.
Iš džiaugsmo visi mes atrodom jaunai.


Tostai jubiliejaus proga

(Kvietimas)

Kviečiu visus į savo Jubiliejų,
Svajoju dūkti, siausti, šokt…
Šampaną gersite atėję
Ir nereikės Jums tostų suokt…

Fanfaros, būgnai ir trimitai,
Orkestras, muzika tranki…
Gimtadienio žvaigždė nušvito
Todėl ateikite visi.

Kviečiu visus į savo Jubiliejų —
Jums metų nereikės skaičiuot…
O kiek pamiršt jų negalėjot —
Tiek kartų teks mane bučiuot!


Tostai jubiliejaus proga

Ne skaičiai nulemia metus, o mūs keliai, darbai ir mintys.
Tuo, kuo praturtinam kitus, mokėdami save dalinti.
Tad liki visada tokia, kokią mes mylim ir pažystam,
Su šypsena gera, jaukia ir siela sklidina jaunystės!


Tostai jubiliejaus proga

Laimingas būkit jūs
Kai matot giedrą dangų,
Ir tvirtas būkite kaip ąžuolas,
Ir oškite dar 100 metų.


Tostai jubiliejaus proga

Už tai, kas buvo ir dar bus,
Už ateities miražą!
Gražias dienas!
Gerus draugus!
Už viltį ir už drąsą!