Anekdotai

Tambiame mieste ant vienos pagrindinių sankryžų stovi lopicininkas ir visaip kaip tik sugeba, baisiausiais žodžiais keikia ir auklėja mažą berniuką. Aplinkui susirenka didžiulė žmonių minia ir moralizuoja:
- Pons policininke, kaip jums negėda? Juk toks mažas berniukas. Kaip jūs taip galite?
- Būtumėte jūs mano vietoje, tai suprastumėte... Jau trečią dieną jis aplink mane sukasi ir zurzia: "Dėde policininke, dėde policininke, išdulkinkite mano kalaitę, nes aš noriu policinio šuns".