Anekdotai

Žodžiu, kartą gyveno Joniukas ir Grytutė. Ir blogoji pamotė nuvedė juos į mišką, kad jie pasiklystų ir negrįžtų. Klaidžiojo, klaidžiojo vaikai, ir jau naktį, patamsyje, pamatė žiburėlį. Prieina arčiau - mato, meduolių trobelė stovi. Pradėjo jie meduolius krimsti - iššoko Ragana ir juos pagavo. Uždarė į kamarėlę. Žodžiu, sėdi jie toje kamarėlėje savaitę, kitą, mėnesį, antrą... O Ragana juos vis visokiais meduoliais, šokoladais ir kitais saldumynais maitina, kad kuo greičiau vaikai nutuktų, ir taptų tinkamais valgymui. O vaikučiams tie saldumynai jau šlykštūs pasidarė. Tiesiog žiūrėti į juos negali. Jau bloga jiems nuo saldumynų - tiesiog šlykštu. Net badauti ėmė, kad tik nevalgyti visokių tortų ir saldainių. Na, ir kartą Joniukas sako Grytutei:
- Klausyk, reikia mums bėgti iš čia. Prakrapštykim sienoje skylę, ir pabėgsim.
Na, kaip tarė taip ir padarė. Prakrapštė meduolių sienoje skylę, ir mato, kad išsikrapštė ne į lauką, o į kitą kambarį. O tame kambaryje stovi didelė statinė. Pažiūri jie į statinę - o ten varškė. Apsidžiaugė vaikai. Ne saldumynai, vis tik. Kad puolė jie tos varškės valgyti... Valgė, valgė, apsirijo, persisotino... Jau taip jiems gera... Tik staiga girdi - kažkas ateina. Vaikai puolė slėptis, sulindo atgal į kamarėlę, ir pro sienoje iškrapštytą skylę žiūri, kas ten dėsis. O į kambarį su statine įeina Ragana, prieina ji prie statinės su varške, pasilenkia virš tos statinaitės, pakelia prie veido rankas, ir ima traiškyti savo spuogus...