1. Mintys, frazės, posakiai
2. Anekdotai

Anekdotai

Sustabdė policininkas-keliukas Vileniškis kažkokį seną zapuką. Apšiurusį tokį, sulamdytą, purviną. Ėmė prie vairuotojokabinėtis. Tipo, kas čia pas tave per mašina, trantas, kurio į kelius negalimaišleisti, kodėl numeriai ant mašinos dar iš tarybinių laikų, kodėl teisiųneturi ir t.t.. O mašinoje sėdi toks senukas, visas apžėlęs, barzda iki kelių,antakiai tokie didžiuliai, iki skruostų kabantys, auksiniai auskarai ausyse,žiedai su rubinais ant pirštų, arabiška čalma ant galvos. Žodžiu, keistuolistoks. Klausė, klausė jis policininko Vileniškio kalbų ir sako jam:
- Žinai ką, brangusis, o aš esu džinas, ir galiu tau išpildyti vieną tavo norą, jei mane pasižadi paleisti.
Policininkas Vileniškis pažvelgė senukui į akis, ir, pamatęs jose keistas ugneles, suprato, kad jis nemeluoja. Sutiko:
- Gerai, aš tave paleisiu, bet padaryk tada taip, kad aš turėčiau tai, apieką visi šneka, bet nei vienas iš mano draugų neturi!
- Sutarta, - tarė džinas, išsiraudamas sau iš barzdos plaukelį, - turėk sąžinę!