Anekdotai

Susirinko keletas medžiotojų pas Joną, išlenkė po keletą stiklinių degtinės ir pradėjo pasakoti būtas ir nebūtas medžioklės istorijas. Prieina eilė pasakoti buto šeimininkui Jonui. Tas ir sako:
- Ei vyrai, visų jūsų istorijos geros, bet nei vienam neteko tokios medžioklės apturėti, kaip man. O buvo taip: išvažiavau aš į Aliaska lokių medžioti, pasiėmiau savo geriausią šautuvą, šovinių debesį, peilį iš Gruzijos prie šono pasikabinau ir einiu per mišką, ogi žiūriu - grizlis manęs link atlapnoja. Aš prisitaikau, šaunu-nėra, dar kartą prisitaikau, šaunu-nėra. Ką daryti?!! Išsitraukiu peilį ir ant lokio, tas man su letena peilį iš rankų. Stoviu kaip nuogas, dabar, galvoju, p...iec, bet čia greitai sudirbo ilgametė medžiotojo patirtis ir aš lokiui savo dantimis į kailį įsisegu. Lokys, suprantat, blaškosi, pas mane irgi burna pilna plaukų, nėr kuo kvėpuoti...
Ir kaip tik toje pasakojimo vietoje įeina Jono žmona ir sako:
- Joneli, tave prie telefono.
Jonas, pakalbėjęs telefonu, grįžta, atsisėda prie stalo, valgo, geria, lyg jokio pasakojimo nebuvę. Draugai, neiškentę, ir klausia:
- Nu, Jonai, kas ten buvo toliau?
- Kur toliau?
- Nugi sakei, kad burna pilna plaukų...
- A, nu tai va: burna pilna plaukų pas mane, o ta kekšė, kaip tyčia, suglaudžia kojas ir sulaužo man akinius.