Šmaikštūs bei juokingi tostai ir linksmi užstalės palinkėjimai įvairioms progoms.

---

Gyveno trys draugės. Numirė. Pateko į dangų. Stovi prie rojaus vartų, beldžia ir niekas jų neįleidžia. Viena ir sako:
– Tegul ant šios tvoros atsiranda tiek šakelių ir lapeliu, kiek aš kartų buvau neištikima vyrui žemėje.
Pirmai ant tvoros atsirado vienas kitas lapelis ir šakelė. Bandė lipti, bet niekaip negalėjo perlipti. Antrai truputį daugiau lapelių ir šakelių. Sunkiai lipo, bet perlipo. O trečiai išaugo daug šakelių ir lapelių, todėl jį be didelio vargo perlipo per tvorą ir pateko į rojų.
Tad išgerkim už tas moteris, kurios ir žemėje sau tiesia kelia į rojų.

---

Atėjo keturiolikmetė mergaitė prie berželio ir sako:
– Berželi, išskleisk tiek lapelių, kiek aš padariau nuodėmėlių.
Susiūbavo berželis ir išskleidė porą lapelių. Atėjo šešiolikmetė ir pasakė tą patį. Susiūbavo berželis ir lapeliais pasipuošė viena šakelė. Atėjo aštuoniolikmetė ir paprašė beržo to paties. Susiūbavo, suošė berželis ir visas pasipuošė lapeliais.
Tad pakelkime taures už tas mergeles, kurios puošia Lietuvos gamtą.

---

Višta rašė koja, o gaidys snapu ir išėjo žodžiai: aš tave myliu.

---

Taip isivaizduokit pirtį, ten yra moterys ir vyrai. Moterys paima ranšluostį ir užsideda ant juosmens, jis nukrinta. Vyrai paima rankšluostį užsideda, BET jis laikosi tad išgerkim už tą jėgą kuri neleidžia rakšluoščiui nukrist!

---

Vyrai, tegu jum visada stovi… butelis ant stalo. Ir tegu jum mergos duoda… išgerti iki galo!

---

Pažinojau vieną tinginį. Šis tinginių pantis kiekvieną rytą darydavo mankštą, prausdavosi po šaltu dušu, kad nereikėtų vaikščioti į vaistinę. Nuo ryto iki vakaro triūsė darže, kad tik nereikėtų žiemą vaikščioti į turgų ar daržovių parduotuves. Jis tingėjo nueiti į statybos kontorą ir sodo namelį pastatė pats. Kur tu rasi kitą tokį tinginių pantį?
Tad nesmerkime tokių tinginių, o verčiau pakelkime už juos taures.

---

Susitiko du vagys: jaunas ir senas. Senasis sako:
– Jeigu tu įlipsi į medį ir iš tupinčio paukščio pavogsi šešis kiaušinius, tuomet tu būsi lygiavertis kompanionas su manimi.
Jaunasis vagis nusimetė drabužius ir tarsi gyvatė įsliuogė į medį. Ištiesė ranką į paukščio lizdą, bet tuo metu paukštis pabudo ir garsiai riktelėjo. Jaunasis vagis grįžo tuščiomis rankomis. Tada savo meistriškumą parodė senasis vagis. Jis nusimetė drabužius, įlipo į medį ir iš lizdo sumaniai pavogė šešis kiaušinius. Tačiau išlipęs iš medžio, jis neberado savo drabužių…
Tad skelbiu tostą už puikiuosius mokinius!

---

Valstybės sutvarkymo sistemų, arba režimų, yra įvairių.
Fašizmas. Jeigu turi karvę ir ji duoda pieno, tai valdžia leidžia ją laikyti, tačiau pieną atima. Jeigu karvė pieno neduoda, tai ją papjauna, o tave uždaro į kalėjimą, kad valstybei nepristatai pieno.
Nacizmas. Tu gali laikyti karvę, bet draudžiama ją melžti.
Komunizmas. Karvė stimpa badu… Tada ją gali melžti – valdžia tai nedraudžia daryti. Karvei nustipus, valdžia tave kiša į kalėjimą, nes negalima privatininkams laikyti karvių.
Demokratija. Karvę gali laikyti ir pieną pardavinėti kam tik nori. Tačiau, jeigu pats gersi pieną, karvė pradės streikuoti.
Kapitalizmas. Karvė tikrai tavo. Gali ją melžti, kiek tik nori. Gali pieną pardavinėti. Jeigu būsi gudrus, tai už parduotą pieną nusipirksi bulių.
Liberalizmas. Valdžia tau leidžia laikyti karvę. Bet už ją privalai valdžiai mokėti didelius mokesčius. Už tuos mokesčius valdžia iš tavęs perka pieną. Tą pieną siunčia į kitus kraštus, tvirtai tikėdami, kad ten patys žmonės jo negers, bet jį perduos kaliniams, sėdintiems už tai, kad jie turėjo karves.
Tad pakelkime taures už valstybės santvarką. Už kokią? Už kokią norite, už tokią ir pakelkite.

---

Vienas pirklys turėjo sūnų. Davė pirklys jam monetą ir sako: “Imk sūnau ir pasistenk kaupti pinigus.” Sūnus išmetė monetą į vandenį. Tėvas sužinojo tai, bet nieko nepasakė. Sūnus nieko neveikė, tik valgė ir gėrė tėvo namuose. Pasišaukė tada tėvas sūnų ir pasakė: “Eik sūnau ir pats užsidirbk pinigus.” Sūnus išėjo ir pasisamdė darbui. Nuo ryto iki vėlaus vakaro jis minkė molį, ir gavęs pinigus, parnešė juos namo.” Žiūrėk, tėve, aš uždirbau pinigus,” – pasakė grižęs. Tėvas atsakė: “Gerai, eik ir įmesk juos į vandenį”. Suprato sūnus, kad buvo neteisus tėvo gerumui ir nuleido galvą.
Tad išgerkime už mūsų tėvų ir senelių išmintį.

---

Įstaigos pobūvyje, į kurį darbuotojai atvyko su žmonomis, viena ponia klausia stalo kaimyno:
– Ar jūs esate mano vyro viršininkas?
– Ne, malonioji ponia.
– Tuomet prašau tuojau pat atitraukti ranką nuo mano kelių.
Siūlau tostą už viršininkus, kuriems paprastai leidžiama ir tai, kas neleidžiama kitiems.

---