Blondinės vyras išvažiuoja į komandiruotę. Blondinė, aišku, atsitempia į namus meilužį. Savaitę laiko jie sau smaginasi, tik staiga pasigirsta skambutis į duris. Blondinė, išsigandusi: - Oi, vyras sugrįžo! Meilužis, atsikvepia: - Pagaliau...
Į negyvenama salą išsilaipina gelbėtojų ekspedicija. Neilgai teieškoję, jie aptinka vienintelį gyva sudužusio laivo keleivį. Tasai sėdi prie laužo, valgo žmogieną, o už jo nugaros mėtosi kaulų krūva. Gelbėtojai, apimti siaubo, ima trauktis. Išsigelbėjęs keleivis pareiškia: - Ei, nebėkit! Aš suprantu, kad tai žiauru, bet pabandykit mane suprasti! Čia juk negyvenama sala, o man kažkaip teko gelbėti savo gyvybę... - Taip, - sutiko gelbėtojų vadas, - mes suprantame... Bet jūsų laivas sudužo čia tik vakar...
Eina kartą dvi blondinės vieškeliu. Iš abiejų pusių laukai, kažkokie rugiai auga. Staiga žiūri blondinės, lauko viduryje, valtyje sėdi kita blondinė ir kad irkluoja, kad irkluoja. Viena blondinė sako: - Na ir nervina tokios debilės. Per tokias visi ir juokias iš blondinių... - Aha, - pritaria antra, - mokėčiau aš plaukti, tai nuplaukčiau ir paskandinčiau ją...
Įsimylėjo kaubojus ir niekaip negali pasakyti patinkančiai merginai, kad jis ją myli. Kaubojus sugalvojo genialų plana: jeigu aš nusidažysiu savo arklį žaliai, prijosiu prie panelės, ji paklaus: -Ei, kaubojau, kodėl tavo arklys žalias? O aš atsakysiu: -Aš tave myliu. Kaip tarė taip ir padarė – nusidažė arklį žaliai, prijoja prie savo išrinktosios, o ji jam ir sako: -kaubojau, aš tave myliu. Kaubojus pasimetęs: -mm, hmmm, e, o mano arklys žalias..
Susipykę Kūlverstukas ir Pagrandukas nusprendė pasigalynėti. - Tik nemušk per ausis! - rikteli Kūlverstukas. - O tu nedaužyk man per galvą! - atsako Pagrandukas.Atnaujinam...
Atvažiuoja japonų delegacija į tipinį tarybinį miestą, vaiksto ir grožisi: - Čia pas jus visame mieste taip gražu, ant namų išdažyti tokie dižiuliai lankai, apskritimai... - Tai čia dėl to, kad mūsų architektai ant brėžinių kavos puodelius stato!