Vienas vyrukas kartą užėjo pas draugą, gydytoją stomatologą, į darbą. Tas turėjo kažkokių reikalų, ir paprašė vyruko palaukti, o pats valandėlei išbėgo. Tuo tarpu į kabinetą atėjo labai turtingai apsirengusi moteriškė, klastelėjo į stomatologinį krėslą ir tarė: - Daktare, man LABAI smarkiai skauda dantį. Padarykite ką nors! - Bet aš... - Nesvarbu, sumokėsiu jums 500 dolerių, tik greičiau!!! Vyrukas greit sumetė, kad ant kelio tokie pinigai nesimėto, tad nutarė surizikuoti. Prisiminęs, kaip raunami dantys, greitosiomis susirado kažkokių vaistų, suleido moteriškei į dantenas, pagriebė reples ir ėmė rauti dantį. Kaip reikiant suspaudė replėmis, truktelėjo... Moteriškė užrėkė nesavu balsu, ištrūko ir pabėgo. Vyrukas liko laukti draugo. Po 10 minučių už lango pasigirdo daugybės mašinų ūžimas ir pypsėjimas. Pažvelgęs pro langą, "daktaras" pamatė kelioliką didelių juodų "mersų" ir besibūriuojančius banditiškos išvaizdos vyrus. Po minutėlės keli tokie vyrai įėjo į kabinetą. Vienas iš jų žengė prie vyruko, išsitraukė kilograminį pundą banknotų ir tarė: - Daktare, noriu jums padėkoti. Jūs išrovėte liežuvį mano uošvienei.
Moteriai gatvėje prasidėje gimdymas. Pro šalį eina vyriškis. Moteris: - Padėkite! Vyras: - Voo, ką daryt,a? Moteris: - Trauk vaiką už galvos! Vyras: - Oopaaa! Ištraukiau! Moteris: - Paimk už kojytės ir trenk per užpakaliuką! Vyras (trenkdamas): - Ir kad man daugiau ten nelandžiotum!
Skrenda du balandžai. Pamato reaktyvinį naikintuvą. Vienas sako: – Vaje, tas balandis skrenda daug greičiau už mus. Kitas jam atsako: – Jeigu tau sviltų užpakalis, tai ir tu būtum greitas.
Vyrukas numirė ir pakliuvo į pragarą. Tiksiau - net ne į patį pragarą, o į eilę prie jo vartų. Stovi, laukia. Eilė juda iš lėto. Vyrukas žvalgosi aplinkui, žiūri į baisius kankinimus už pragaro tvoros. Po kiek laiko, benuobodžiaudamas, pastebi šalia vartų į pragarą mažas dureles su užrašu "Aludė". Prieina prie durelių, atidaro, mato: tikrai aludė. Sėdi būrys vyrų, geria alų, užkandžiauja. Prie baro kabo užrašas "Viskas už dyką". Vyrukas nedrąsiai kosteli ir klausia: - Vyrai... Ar galima man su jumis pasėdėti? - Taip, žinoma! Užeik, pilkis alaus! Vyrukas truputį įsidrąsino, įsipylė alaus ir ėmė klausinėti: - Sakykite, o čia tikrai pragaras? - Taip, žinoma! - O kaip tada ten, už durų? Ten kepa, verda, kankina...? - A, ten... Tai ten tikintiesiems!
Vatsonas klausia Holmso: - Holmsai, sakykit, o jūs iš tikro matėte Baskervilių šunį? Holmsas ištiesa Vatsonui pypkę: - O jūs pabandykite, brangusis Vatsonai, ir dar ne tai pamatysite!