Branda ir išmintis Tau šviesų kelią kloja, Už nemigo naktis Vaikai karštai dėkoja, O penkiasdešimt metų Jaunystei - ne riba, Lai aidi senos dainos Nauja, skambia gaida!
Nors metai jau nusinešė daug džiaugsmo ir svajonių, Nors smilkiniuos pražydo plaukų sruogos sidabru. Laiminga būk, sulaukus šitiek metų, Kurie ne vien tik rūpesčius, bet ir laimę atnešė kartu.
Kad svarbūs sumanymai būtų sėkmingi, Kad visad pavyktų pradėti darbai, Kad brangūs jums žmonės būtų laimingi, Draugams atviri būtų jūsų namai. Jėgų kad nestigtų, Širdies kad neslėgtų, Kad visad ir viskas jums būtų gerai!
Brandžiam kely, sunokę vaisiai svyra Ištiesus ranką, juos pasiekt gali, O visos skriaudos ima ir išbyra, Bešokant laiko šokį pakely. Bet šokis šitas dar tik įpusėjo, Dar muzikos garsai tokie šilti, O širdyje apsigyvenę vėjai Keliauti kviečia dar toli, toli ... Tešėlsta kuo ilgiau išdykę metai, Tesiaučia audros gatvėj ir širdy, Tegul visi gyvenimo verpetai Ilgai išlaiko savo sūkury.
Gyvenimas nepakartojamas ir toks neilgas. Jis neša mus kaip trykštanti srovė, Kada plaukai pirmi šerkšnu sužvilga, Skausmingai ieškai jo tikros prasmės ... Tebūna visos jūsų dienos gražios Lyg gaivinanti versmė, Nors valandų saulėtų ir bus nemaža Dalint save kitiems - gyvenimo prasmė !