1. Sveikinimai
2. Sveikinimai paskutinio skambučio proga

Gražiausi sveikinimai paskutinio skambučio proga abiturientams bei palinkėjimai mokytojams. Pasveikink abiturientą ar mylimą mokytoją.

---

Būna lygiai ir gera, ir liūdna –
Vien dėl to, kad buvai ir grįžai.
Kad kažkur ant gyvenimo dugno,
Lieka vaikiški mūs parašai…

---

Tu juk nepamirši vaikiškų išdaigų,
Savo mokslo metų ir senų draugų,
Kurie tartum mintys šiandien išsisklaido,
Nors širdy ir daros neapsakomai sunku…

Rytais neskambės jau mokyklos skambutis,
Staiga nutruks mums ši gija.
Paklydę mes kaip rudeniniai paukščiai,
Kažin kur laimę rasim savo kelyje…

O klasėje atrodys taip, kaip buvę
Senų suolų eilė, juoda lenta.
Ir sakinys lyg užrašytas vakar
Su ta pačia gramatine klaida.

---

Jau girdi? Klasės užsidaro.
Paskutini kartą paklausyk
Toks labai pažystamas ir geras
Tų senųjų naktų skambesys.
Eisiu jau žali klevai pasvirę
Pakuždės prie vartų paslapčia.
Čia pirma svajojome mes gimę,
Ir vieškeliai prasideda nuo čia.

---

Nenuorama, peštukas, sėdėdavau gale
Ir grauždamas pieštuką, trugdžiau kam nors šalia.
Kelnaitės paraitytos, kišenėje akmuo,
Apkultas apdraskytas vėl grįždavau namo.
Nė velnio nebijojau, pripratęs prie lazdų,
Tvirtai laikiaus ant kojų, ėjau pešiaus už du…

---

Išbandymų kely didžiulė šventė —
Gyvenimo egzaminus laikai.
Vidinis jaudulys pavargo kentęs —
Lapus užvertę tyli sąsiuviniai.

Dėl pažymių tikrai nebesijaudink —
Tu moki juk labai gerai.
Likimas Tau dažnai „pridės“ ir „daugins“ —
„Atims“ tik netesėti pažadai.

Kas gali asmenybę Tavo vertint? —
Ne visada ateina pasiekimai greit.
Svarbiausia, Tu mokėk savy pažadint
Esminį tikslą: kas pradėta — reikia baigt.

Išbandymų kely didžiulė šventė —
Egzaminas į savo lemtį!

---

Na, kodėl, kai aplinkui toks kerintis grožis:
Žydi obelys, paukščiai susuko lizdus,
Kai jaunystė kaip žiedas pradėjo tik skleistis
Teks užverti duris ir palikti draugus.

Vieną kelią iš šimto tau teks pasirinkti,
Pasitark su širdim, apsispręsk ir tada
Drąsiai ženki gyvenimo savo sutikti
Ir te laimė į kelią išlydi tave.

---

Atrodo – paprastas žodis, sudėtas iš vienuolikos raidžių,
Bet kiekviena iš jų reiškia daugybę jausmų ir darbų…
Š – šiluma
I – ilgesys
M – meilė
T – taika
A – atsakomybė
D – darbštumas
I – idėja
E – energija
N – nerimas
I – išmintis
S – sunkumai
Per šimtą dienų galima daug ką pamatyti, suprasti, išmokti.
Reikia džiaugtis laiku. Mylėti kiekvieną dieną, kiekvieną minutę…

---

Mes pirmą raidę, pirmą knygą prisiminę
Albumą vartome ir jaudulys graudus
Nubėga ašarom į seną rašalinę,
Kad apkabintume laiškais mielus draugus.

Pirmasis mokytojas nuotraukoj toks rimtas
Ir mokykla nepaprastai miela, graži…
Atrodo, eitum per gatves atgal sulytas,
Bet mūsų tiltai ir keliai ten uždari.

Brangieji mano — Mokytojai ir Bičiuliai,
Draugai iš vieno suolo, gatvės ir namų —
Nors tiltai praeities seniai, seniai sulūžę,
Ten puokštę ir skambutį širdimi nešu.

---

Pro mokyklos langus vaikystė staiga prabėga,
Jos ilgos pamokos baigės visviena.
Mokykloj patyrėm tiek džiaugsmo ir laimės,
Ir štai mes išeinam visai jau suaugę.

Po laiko tu jau supranti, kad pasibaigė
Jaunos dienelės, juokas, išdaigos visų.
Kad atėjo tavo tas gyvenimas,
Kad nebepamatysi jau draugų.

---

Liko 100 dienų tarp klasės draugų,
Liko 100 dienų tarp geltonų suolų,
Vienas šimtas dienų svajomis apsuptų,
Vienas šimtas dienų, kai jauties čia savu.

Laiko jūra banguos, dienos plauks kaip laivai,
Tu moksleivio dalia džiaugsies nebeilgai.
Juokis, šėlk ir kvailiok su draugais artimais,
Nes pavasarį teks atsisveikint su jais.

---