Gražiausi sveikinimai paskutinio skambučio proga abiturientams bei palinkėjimai mokytojams. Pasveikink abiturientą ar mylimą mokytoją.


Skriskit, mūsų paukšteliai,
Skriskit, mūsų vaikai,
Mes su virpančiom rankom
Atversim Jums langus.

Nežabotasis žirgas
Skrieja vėjo takais,
Neša gėrį ir blogį
Į gyvenimo dangų.

Nemylėkit be laiko —
Paskrajokit prieš tai.
Saiką laimei žinokit
Ir vertinkit žmogų!

Kai gyventi išmoksit —
Pasikeis šie laikai
Ir tik tas nugalės,
Kas valdys savo norus.


Subrandintas mintis nuskraidinkite saulėn,
Mėnesienų žvaigždynais keliaukit…
Juk net dvylika metų šios šventės Jūs laukėt, —
Žiniomis sunaikinsite žemėj apgaulę.

Mokslo vartai atvėrė žinynų orbitą —
Į visatą nuskries gilios mintys
Ir į ateitį tiesią Jums kelias nušvito,
Kad galėtumėt paukščiais pakilti.

Nuskraidinkite saulėn vien svajonių mintis —
Teliepsnoja, tedega pilna siekių širdis!


Tavojoj gyvenimo knygoj
Dar puslapių daugel tuščių.
Reikės juos visus prirašyti
Darbais, širdimi ir žodžiu.

Kad noriai ją imtų skaityti
Kurie po tavęs jau ateis.
Už tavo klaidas ir dvejones
Norės tave kaltint ir teist.


Lekia Jūsų dienos taip kaip mėnesienos,
Kartais duš dar viltys tylumoj…
Skauduliu išsprūs gal abejonių dienos —
Šauksmo aimana Jums uždainuos.

Lai neleidžia klupti brolis ir seselė —
Žmogiška svajonė — Jums visiems.
O sparnai dėl tikslo dega lai saulelėj,
Tirpdo siekiuose bendros lemties.


Per sidabrinį marių tiltą,
Per vandenėlį nemunų!..
Palikot aušroje mokyklą
Į saulę bėgdami kartu.

Laimingo kelio, saulės sesės!
Laimingo skrydžio link vilties!
Šis laimės tiltas Jums lai tęsias —
Mes linkim Jums tikros sėkmės.


Nepamirški draugų Tu ir klasės,
Prisiminki mokyklos takus.
Niekur nieko gražesnio nerasi,
Už mokyklinius savo metus.

Kuo greičiau svajojom būt suaugę,
Skubom išsiskirt su mokykla.
Tik retai kada mes pagalvojam,
Kad negriš prabėgę dienos niekada.


Skriskit kylančion saulėn jaunystės,
Mintimis ją užliekit iš meilės širdžių.
Žaroje lai ištirpsta skaisčiausia draugystė,
Lai idėjų sparnai degs darbais dėl žmonių.

Žmogaus viltys liepsnoja dėl siekių
Tartum degančios plunksnos ugningam danguj.
Žmonėmis tad išlikit ir eikit į priekį,
Amžiais būkit dorais dėl idėjų bendrų.


Sudie, pradinės klasės suole,
Sudie ir tau skambuti,
Ne visada norėjai tu
Man tikras draugas būt…


Mus pavasaris kviečia mokyklon
Susirinkti į mielas klases,
Ir koridoriuj juoktis, ir krykštaut,
Valsui kviesti draugus ir drauges.

Paskutinįkart valsą sušoksim,
Tegu vėjas atvers mums duris.
Šiąnakt vaikišku juoku kvatoki —
Mūsų liūdesio žaizdos užgis.

Didenybe, kviečiu Jus pašokti
Ir pakrykštauti juoku vaikų.
Lai be rūpesčio metai ilgoki
Neprimins mums jaunystės klaidų.

Mokykla, mums buvai Karalienė,
O mes buvome princais mažais —
Pripažinti privalom kiekvienas,
Kad mylėsim Tave amžinai.


Po mažytį lašelį Tėvų patirties
Ir po ašarą laimės sunešim Jums saujom.
Mes supilsim šiuo gėriu vandenyną vilties —
Visa tai Jums sutaupę, kol gyventi užaugot.

Po mažytį taškelį nuo žemės savos,
Ir po trupinį mažą nuo tėviškės stalo —
Mes supilsime gėrį, kokio nieks neparduos,
Nes Jus mylim, tausojam ir gerbiam be galo.