1. Sveikinimai
2. Sveikinimai paskutinio skambučio proga

Gražiausi sveikinimai paskutinio skambučio proga abiturientams bei palinkėjimai mokytojams. Pasveikink abiturientą ar mylimą mokytoją.

---

Šimtadienis – tai diena, nuo kurios pasikeis mano gyvenimas.
Šimtadienis – tai šventė.
Šimtadienis – tai šimtas dienų iki didžiojo mano gyvenimo išbandymo.
Šimtadienis – tai galimybė abiturientams pabūti drauge.
Šimtadienis – tai dienos, po kurių man bus atlyginta už visas mokymosi pastangas.
Šimtadienis – tai diena, po kurios nebegalėsi atsipalaiduoti.
Šimtadienis – tai džiaugsmas ir liūdesys kartu.
Šimtadienis – tai jausmas, kurį sunku apibūdinti.
Šimtadienis – tai šimtas dienų pagerinti savo rezultatus.
Šimtadienis – tai atsakomybė, nes per šimtą dienų reiks priimti sprendimą, nuo kurio priklausys tolimesnis likimas.
Šimtadienis – tai diena, kai gali prisiminti visas akimirkas, praleistas mokykloje per dvylika metų.
Šimtadienis – tai diena, kai veide tik šypsena.

---

Išeisi, palikęs vaikystę,
Pirmąsias klaidas, paauglystę,
Čia meilė pirmoji dar dūsaus ilgai,
Liūdės pamiršti sąsiuviniai.

Trumpos pertraukos, jų šurmulys,
Lentoje nebaigta užduotis,
Laiko upė tekės, jos užtvenkt negali,
Paukščiai grįžta, o tu išeini.

---

Bus daug dienų bežydinčių alyvom,
Bus daug naktų bemirgančių žvaigždėm.
Bet ar bebus jaunystė rymanti prie knygų,
Bet ar bebus toks juokas kaip šiandien.

---

Paskutinis skambutis,
Paskutinė diena —
Noriu dar čia pabūti,
Nes brangi mokykla.

Dar pakvieskit į salę,
Prie langų, prie lentos.
Dar nors kartą nubauskit…
Neatimkit kreidos.

Dar prieš savąją valią
Pastovėsiu kampuos.
Dar aprėkit ir šaukit…
Išdykauti ruošiuos.

Paskutinis skambutis —
Pirmą kartą verkiu…
Nusisukit truputį —
Kas brangu — palieku.

---

Nebeliks Tavo juoko mokykloj,
Nebeskins nieks alyvų baltų.
Pirmas meilės raštelis nukritęs
Lauks po suolu dabar jau kitų.

Netrupės kreidoje baltos raidės,
Nevarys jau už durų Tavęs…
Nebijosi Tu „šperą“ sumaigęs,
Kad vėl gėdą turėsi iškęst…

Išleistuvės — ir visko čia gaila.
Kaip gyvenime Tau nepaklyst?
Padarytum ne kartą dar klaidą,
Kad galėtum į klasę sugrįžt.

---

Šimtadienis, šimtadienis, šimtadienis!
Jums liko šimtąkart įeit į klasę,
Paliesti suolą knygos kampučiu,
Tarytum pirmąkart nedrąsiai,
Praeit koridoriumi tuo pačiu…
Jūs klausot, juokiatės ir dar nežinot,
Kiek daug ir kiek mažai tikrai yra:
Šis paskutinis šimtas likusių dienų,
Šis paskutinis šimtas likusių naktų,
Šis paskutinis šimtas draugo šypsenų,
Šis paskutinis šimtas rankų pakeltų,
Ir paskutinis šimtas praleistų minčių…
Tad imkit iš gyvenimo daugiau,
Kad būtų ateity gyvent lengviau!

---

Nors proto aukštumų aš niekada ir nepasieksiu,
Nors išradimai, mokslas – ne mana sritis,
O nuo tiksliųjų mokslų atkakliai aš bėgsiu,
Bet mano kelias, mano viltys, ateitis.

Nė kiek ne prastesni nei įžymių profesorių,
Nė kiek ne mažesni nei mokslininkų šių.
Ir nesvarbu, kokia mana profesija,
Svarbiausia tai, jog aš ŽMOGUS esu.

---

Lydžiu Tave į pirmąjį gyvenimo takelį.
Mylėdama žaviuosi ir gerbiu Tave.
Tik nenuklyski niekad, mylimas Vaikeli,
Ir neužmiršk, kad antra pusė — tai mama.

Lai primena Tau veidrodinis atspindžio peizažas
Kad Tu ir aš — tai meilė neatskiriama.
Gal kada nors vaidensiuos atminimuose miražais…
Visur lydėsiu net nebūdama šalia.

---

Jau išeini… Kaip greitai prabėgo tie dvylika metų.
Kaip viena diena.
Buvo visko, visko ir reikia.
Mes dažnai buvome nedovanotinai šiurkštūs, buvom…

Bet dabar, stovime su gėlėmis ir klausomės jo skambėjimo,
Klausomės su nerimu, širdies virpulių,
Gal todėl kad išsiskirsime,
Gal todėl taip greitai suaugome.

---

Ir eglės vėl šlamės čia prie mokyklos,
O jų šešėliai dengs praėjusius metus.
Bus pamokos, skambės skambutis,
Tik mūsų čia jau nebebus.

---