Gražiausi vestuviniai sveikinimai ir palinkėjimai jauniesiems bei jaunųjų tėvams ir giminėms.


Kai lyja lietus - Tu skubėki pas Ją -
Kai vakaras tirpsta žvaigždėtas...
Ir savo širdim neramia neramia
Nuveski į naktį, į lietų...

Kai saulė spindės - Tu skubėki pas Jį -
Lai vakaras nyksta saulėtas...
Ir Tavo širdis nerami nerami
Be jo nesuras žemėj vietos...
Nuo šiol per pusę duonos riekę,
Per pusę džiaugsmą, nerimą pusiau,
Lai negandos už vartų pasilieka,
Juk žmogų vienišą užpult lengviau.
O mes kartu! Mes drąsūs, mes laimingi
Dvi žvaigždės šviečia du kartus ryškiau,
Dvi upės dvigubai gilesnę vagą ūžia,
Du o du takai, į platų kelią susilieja.
Tylūs armonikos tonai

Tylūs armonikos tonai
Primena tavo akis,
Primena tavo blakstienas,
Tylias ir juodas naktis.

Buvo pavasaris šičia,
Alyvos žydėjo baltai.
Pražydo mūs meilė netyčia,
Pražydo visai nekaltai.

Bet sodas vis rimo ir balo,
Lakštingalos suokė naktim.
Tos dienos auksinės apsalo
Tyliajam dainų sūkury.

Tačiau aš prisimenu viską,
Išvydus šią puokštę gėlių.
Ta vasara slenka akyse,
Bet jos sugrąžint negaliu.
Atrodo, tik vakar pavasaris šėlo,
Ir skleidėte skrydžiui sparnus,
O štai jau rūkai sidabru padabino
Šermukšnių karolius karčius...

Nors metai skubėjo lyg vėjai benamiai
Vaikystė, jaunystė, branda
Bet saulė rugsėjo tikrai dar sušildys
Sava, netikėta aistra.
Kokia graži diena, kai meilė
Lyg saulė šviečia jums abiem,
Kai šypsosi dangus ir žemė,
O pievos sveikina gėlėm.
Tegul ši pasaka neblėsta
Rytoj, poryt ir niekados,
Lai priesaikos žodžius it maldą
Jūs širdys nuolat atkartos...
Tave, tave, tave kaip saulę,Tave kaip žiedą iš laukų
Nešuos širdy aš per pasaulį, nešuos pavasario taku.
Kiekvienas žydintis berželis, palaukės kvepianti gėlė.
Man kužda visą mano kelią: \\"Eini gyvent, eini mylėt\\".
Einu, žiūriu į tavo veidą, į tavo spindinčias akis -
Mums saulė teka, saulė leidžias. Mums dieną atneša naktis.
Aš jums, JAUNIEJI, dovanosiu Daug mažyčių saulių Lauką žydinčių Šiltų ir gelsvų pienių. Tik priimkite, Kad šviesu jums būtų Ir džiugu pasauly, Kad dainuotumėt Su pavasariu švelniu. Tik priimkite.

Kaip saulė užteka kasryt,
Kaip iš po sniego kalas daigas,
Taip jūs, atgimę antrąsyk,
Išeinat laimės pasitikt,
Ir širdys vasara vėl džiaugias.

Tegul nuo šiol naujuos namuos
Apsigyvens viltis ir meilė,
Tegul nestinga šilumos,
Jaukumo, duonos ir darnos,
O liūdesys išblės savaime.
Leiskit pakelti ir lietuvišką tostą
Už margą raštą, ilgą kraičio juostą -
Tegu jinai lelijom, tulpėm išrašyta,
Lyg saulės kelias veda Jus į laimės rytą.

Leiskit midaus pakelti pilną ragą,
Tegul geltonas gintaras liepsnoja, dega,
Tegul jo karštos liepsnos visad plazda
Ir neša Jus į didį meilės kraštą.

Už Jus, kad laimė kaip gėlė žydėtų
Po Lietuvos dangum žvaigždėtu.
Už šviesų kelią, platų mostą,
Mielieji, ir už Jus leiskite pakelt šį tostą.
Kai takai realybės ant žemės išnyksta
Lyg sparnai pakylėja širdimi link žvaigždžių,
Stebuklus dovanoja gražuolė Jaunystė –
Po vaivorykštės tiltu žmonės vaikšto po du.

Skelbia varpinės visos apie meilės stebuklą ! –
Saulė lietų bučiuoja tarp baltų debesų...
Jei po daugelio metų tokios meilės nebūtų,
Vėl vaivorykštės kelio Jūs ieškokit abu.

Lai laimingas gyvenimas neša Jus vingiais,
Nemunais ir vilnelės širdingų jausmų.
Ne iliuzijų miestais, o toliais didingais
Eikit naktį ir dieną per pasaulį kartu.