Gražiausi vestuviniai sveikinimai ir palinkėjimai jauniesiems. Pasveikink jaunuosius sukaktuvių proga.


Iš stebuklingos jaunystės
Gražiausią gėlę sau skini.
Užmiršęs mūs visų draugystę,
Karalius mylimai esi.

Nesapnavai ir nesvajojai,
Kad būsi Tu šeimos galva.
Todėl jos prievolė naujoji —
Prisiekus būt ištikima.

Kaip gaila, kad draugus palikęs
Vienišiaus dalią užmiršti…
Bet šis sprendimas bus pavykęs,
Nes mūsų saitai amžini.

Senos draugystės neišduoki
Nors Tu dabar jau susituokęs!..


Tu mėnulio glėbiu apkabinki baltą sodą
Ir surink rasos karolius mylimai,
Kad ištirptų Jos jaunystės ašarotos godos,
Kaip išnyksta vasaros naktų kvapai.

Neribotoj savo meilėj visuomet globoki,
Švelniai žadindamas iš saldžių sapnų.
Vyriškąją jėgą sugebėk kaltai aukoti,
Semdamas Jai meilę iš nakties delnų.

Ar žinai, kad Jai gyvenimą atstosi?
Tad mylėk ir nenustok aukotis!


Sukūręs šeimą tvirtas būk
Lyg ąžuolų žalia giria,
Nes uošvienė Tave išplūs
Ir uošvis neužtars varge…

Paėmęs žmoną, geras būk,
Nes Tavo priesaika duota,
Kad negalėsi jaunas dūkt,
Kad Tavo laimė surišta.

Žinok, laikysi tris kampus
Vaikais, žmona ir uošviene…
O kai ketvirtas kampas grius
Tuomet Tave mes guosime.

Jaunystės vyriška dvasia
Iš vyrų neatimama!


Tu — žiemos gražuolės šydas,
Tu — balta puri pūga…
Stabteli Tave išvydę:
Tu juk — Nuotaka balta.

Baltą rožių puokštę meski
Pabroliams ir pamergėms —
Tu jau savo laimę rasi —
Negailėki jos kitiems.


Jei Tu neturėsi šunelio,
Tai jo nenunuodys draugai
Ir neišgirsi, kaip kleba
Vien priešai už durų dažnai.

Jeigu Tu neisi į kelią —
Tai jo nebeperbėgs katė…
Ir Tu nebijosi net velnio,
Jei uošvė žentelio gailės.

Jei nerašysi Tu laiško —
Tai jo neskaitys juk kiti…
Tik žentui ir uošvei bus aišku —
Dėl visko kaimynai kalti…

Jei neturėsi Tu namo —
Tai dūmų ten niekad nebus,
Žmonos, kuri vyrą apgavo
Ir išmetė lauk iš namų.


Į žydrus pasaulio žvaigždynus
Baltų rožių taką nutiesk.
Lyg gulbė į dangų pakilus
Skraidyki po skliautais vilties.

Baltosios palaimos prašyki
Skaisčiausių dangaus angelų —
Lai Tavo vaikams laimė švyti,
Kada į pasaulį atneši juos Tu.


Nuneški meilę baltojoj rožėj,
Kur žvakių alpstanti liepsna…
Ir priesaikos auksiniai žodžiai
Taps nuotakos širdy daina.

Orkestrų gaudesy Jūs dviese šoksit
Priglaudę meilę tarp savęs…
Tad dviejų laime mums pamokit
Priversdami žvaigždes užgest.

Laimingas būk sukūręs šeimą! —
Dainuokit dviese meilės dainą!


Neverk prie slenksčio, neraudoki
Tu išteki mylėdama tikrai.
Tiesiog gyvenki — ne aukokis —
Ir jausi laimę amžinai.

Auksinį žiedą dovanojęs
Jau tiltais nunešė Tave
Į begalinės meilės rojų,
Kur būsi Jam tikrai viena.

Baltoji paukštė sužieduota —
Mes linkim Tau ilgai mylėt
Taip, kad jaunystės paaukotos
Tau nereikėtų jau gailėt.


Pačios didžiausios laimės linkim —
Būk mylima, ne išdidi,
Būki grakšti lyg upės vingis
Ilgam gyvenimo kely.

Pačios tikriausios meilės linkim —
Laiminga būk ir gerbiama.
Lai bus gyvenimas beginklis
Prieš tuos, kuriems šeima yra šventa!


… varvėkite, baltosios žvakės, verkite jaunosios ašarų šešėliais…
… deginkit altorių tylą, dangiškosios ugnys, taip, kaip dega Jaunosios širdis…
… liepsnokit, šventosios ugnys, įkaitindamos įsimylėjusios kraują, kad užtvindytų meilė…
… kilkite, išbarstyti rožių žiedlapiai, iš po Jaunosios kojų ir neškite jaudulį link varpų…
… skambinkite, varpai, virš bažnytinių bokštų nešdami Jaunosios priesaiką prie Dievo kojų…
… neškite, angelai, Nuotakos nuometą per visą bažnyčios skliautą, kol sparnai pavirs į debesis…
… laikykite, amūrai, Jaunosios rankas prispaudę prie savo strėlių, kad sklistų skriejančios meilės kaitra…
… bučiuok, Nuotaka, Jaunojo lūpas, kad patirta laimė sujungtų Jūsų kūnus į vieną…
… šlovinkit Viešpaties palaiminimą, visi stebintieji, Santuokos Sakramento akimirką…
… klestėk, šlovingoji šeima, susikūrusi iš meilės!..