Gražiausi vestuviniai sveikinimai ir palinkėjimai jauniesiems bei jaunųjų tėvams ir giminėms.


Ne dėl idėjų žomnės veda,
Ne dėl sparnų jauniems dangus –
Tiesiog mylėt puiku ir gera
Pajutus skonį būt kartu.

Į druską padažykit duoną
Ir prisiminkit, kaip sūru,
Kad nesijaustų niekas „ponu“
Tarp dviejų virtusių Vienu.

Paduokit savo meilei ranką –
Jai Jūsų dviejų nepakanka.

Neverki, jaunoji,
Ko ritasi skruostais Gal
perlai, o gal Pakalnučių žiedai?
Ar rūtų vainiko Tau gaila,
ar metų, Kurie, greit prabėgę,
Daugiau neateis?

Ant aukuro švento Liepsnos pynimėlis,
Auksine gėle Išsiskleis, sužydės,
Rytojun pašauks, Tad karštai prisiglauski
Prie mylimo vyro Gerosios širdies!
Brangūs vaikai, didžiausia laimė tėvams su duona ir druska pasitikti Dievo palaiminimą gavusius savo vaikus. Perlaužkite šią duonos riekę, pasidalykite ir žinokite:
Kaip duonos riekę laužiate perpus, Taip teks pasidalyt džiaugsmu ir laime, Pečius suglaudus teks atremt vargus, Kurie užklumpa lyg naktis savaime... Bet kol vienu ritmu dvi širdys plaks, Išsaugot meilę jums jėgų pakaks!
Miela dukra, brangus žente, mes, tėvai, iš visos širdies linkime, kad jūsų šeimos lauktų giedra ir laiminga ateitis, kad namuose visada rusentų jauki židinio ugnelė, krykštautų mūsų vaikaičiai, kad gyvenimo saulės netemdytų nė menkiausias debesėlis...


Tai laimė netikėta auginom šaunų sūnelį, o dabar Dievas siunčia dar ir dukrelę šauniąją martelę. Priimk, mieloji, šią duoną su druska ir neišleisk iš savo rankų, būk gera šeimininkė, paguoda ir užtarėja mums, seniems, ir jūsų vaikučiams mažiems. Tegul tau šeimininkaujant niekad mūsų namuose nepristigs nei duonelės, nei druskelės, nei skanių valgymėlių, nei saldžių gėrimėlių.


Priimk jaunoji, mieliausioji dukrele, šią druską ir duoną, laikyk ją tvirtai, žiūrėk, kad kitur neišeitų, senus ir mažus, šiuose namuose gyvenančius, skaniai valgydink! Būk gera šeimininkė, mylima žmona, rūpestinga motina, meili marti, maloni kaimynė.
Neverk prie slenksčio, neraudoki –
Tu išteki mylėdama tikrai.
Tiesiog gyvenki – ne aukokis –
Ir jausi laimę amžinai.

Auksinį žiedą dovanojęs
Jau tiltais nunešė tave
Į begalinės meilės rojų,
Kur būsi Jam tikrai viena.

Baltoji paukštė sužieduota –
Mes linkim Tau ilgai mylėt.
Taip, kad jaunystės paaukotos
Tau nereikėtų jau gailėt.

Dvi širdys kaip viena lai plaka,
Tenedreba audroj ir vėjy,
Suraskite į laimę taką, -
Drauge žigiuodami, Jaunieji!


Neregėjęs, neragavęs netikės,
Kad mes skanavom
Šitiek vaišių stebuklingų,
Nematytų, ištaigingų,
Išmoningų, prabangių,
Kaloringų ir skanių.
Norim už tą šaunią puotą
Šeimininkėms padėkoti!
Eikit gyvenimo saulės sutikti, neškit šypseną, laimę kartu. Tegul niekas nedrįsta sutrypti, kas svajonėse buna brangu. Eikit - šypsokites kaip šypsosi saulė, šildykit šypsena širdis visų, tegul šviečia vien laimė pasauly tegul Jum būna be galo šviesu.
Neatsiejami tapo mūsų likimai,-
Be Tavęs jau gyvent negaliu.
Vyre mano, beribiai mūs meilės žvaigždynai
Tapo mano ir Tavo keliu.

Kaip duonos riekė lūžta perpus, kaip sunokęs vaisius skyla pusiau, taip ir tavo gyvenimas, brangi dukrele, pasidalijo j dvi dalis. Pirmoji dalis, mergystė, jau pasibaigė, dabar išleidžiu tave į savarankišką gyvenimo kelią, nuo šiol tu suksi SAVO gyvenimo ratą, kuriame, kad ir linkiu tau visa ko geriausio, bus visko džiaugsmų ir bėdų, laimės trupinėlių ir rūpesčių. Bet nepamiršk, brangiausioji dukra, kad niekad nebus užartas takas į mūsų namus, jis niekad neužžels žole. Jei norėsi pasiguosti ar pasidžiaugti, paverkti ar pasijuokti, ateik j savo mergystės namus. Tu ir tavo šeima čia visada būsite laukiami. O dabar, dukrele, paduok ranką savo išrinktajam ir drąsiai ženkite naujuoju keliu. Telaimina jus Dievas!

Būkit dideli jūs savo meile,
Savo užmojais ir siekiais.
Ir į vaivorykštę panašūs,
Kuri, per dangų nusidriekus,
Visiems dalina po užburtą lašą
Vilties, paguodos,
Džiaugsmo, gėrio
Ir nuostabiausiom
Varsom žėri.
Būkit į vaivorykštę panašūs.