Gražiausi meilės žodžiai jai ir jam bei frazės apie meilę. Parink tinkamus meilės žodžius savo mylimam žmogui.


Meilė – reiškia gyventi – ne būti.
Kvatoti iš džiaugsmo per didelė liūtį,
Lakstyt basikom per pusnis iki kelių
Ir žinoti, jog būti geriau nebegali…


Mano noras begalinis,
Stoviu aš su apatiniais,
Siela skęsta alkoholy,
Mano kūnas tavęs nori!


Meilė – geras išradimas,
Meilė – velniškas žaidimas,
Meilė myli, meilė daro
Meilė į kapus nuvaro.


Ta svajonė, kur buvo manyje.
Kur padėjo gyvent
Svajot ir mylėt Tave –
Jos nebėra…
Užglaistei savą neapykantą man,
Už tai, ką jutau,
Būdama šalia
Myliu Tave,
Giliai viduje…


Laiko ranką sujudins širdis,
Sukdama Meilės laikrodžio strėlę
Ir į bokštus sugrįžus viltis,
Dūžiais Meilę prikels mūsų vėlei.

Kai danguj visos žvaigždės sumigs —
Meilės vėjas užpūs žvakių liepsną.
Noriu vėl aš Tave susitikt,
Bučiniais Tavo ranką paliesti.


Drėgnomis kojomis per baltą žemę,
Tikėjimo, vilties pilnom akim.
Į plačią tolumą, per tuščią perėją,
Su traukiniu dundėjimu naktim…

Šiandien dega visos žalios šviesos,
Bei vėjas dvelkia jūros gaivumu.
Ir paukščių išskleisti sparnai į dangų kelia,
Kur tavo balsas kviečia būt kartu…

Nebeskaičiuoju nei dienų nei metų,
Nes laikas pats tai daro už mane.
Ir net šviesiš naktš nebepasiilgstu,
Nes visą šviesą tavo akyse regiu…


Meilė kantri, meilė maloninga,
Ji nepavydi, meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.
Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos,
Nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,
Nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai.
Ji visa pakelia, viskuo tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria.
Meilė niekada nesibaigia.


Aš ateinu sapnų keliu…
Į tavo širdį beldžiuos tyliai
Ir man pačiai truputį nejauku,
Nes dar labai tave myliu.

Sapnuos dažnai prisėdu aš šalia
Ir tyliai tau kuždu… myliu…
Į tylą ištiesiu rankas
Ir savo širdį dalinu perpus…

Ak, pasakyk, kodėl Amūrui
Leidai mano širdį apkerėti?
Ir taip slapčia karštai širdy
Turiu dabar tave mylėti…

Per šitiek laiko supratau –
Kad niekada taip kito nemylėsiu…
Nors daug jau metų pralėkė šalia –
Tavęs išrauti nepajėgsiu…

Aš ateinu senu keliu
Ir atnešu svajonę rankoj…
Tik man pačiai truputį neramu –
Aš pasiilgau tavo bučinių…


Mylėti ar kentėti?
– Ką pasirinkti, jei tai tas pats?
Džiaugtis ar liūdėti?
– Juk po didelio džiaugsmo vis tiek ateina liūdnų akimirkų…
Branginti ar nevertinti?
– Juk vis tiek tai ką labiausiai brangini tavęs nevertina…
Pasikliauti ar išduoti?
– Juk tas kuo pasikliauji būtinai tave išduos…
Užjausti ar įžeisti?
– Tą kurį užjauti,- kada nors tave įžeis…
Padėti ar kliūdyti?
– Tas kam labiausiai stengiesi padėti, tau sukliudys…
KIEK daug klausimų į kuriuos nežinome atsakymų. Kaip elgtis kai širdis tyli ir jų nepasako…


Tu mylimas žmogus, niekas toks brangus,
Amžiais šitaip bus, nieks neatims tavęs niekad iš manęs.
Tu perlas delnuose, auksas pūkuose, vėjas laukuose,
Man reikia tik tavęs, būk šalia manęs, kol širdis gyva…