Sveikinimai ir palinkėjimai visoms progoms
Žodžiai įvairiomis temomis
Užuojautos žodžiai netekties valandą
SMS sveikinimai bei palinkėjimai SMS žinute
Tostai visoms progoms ir šventėms
Juokingi tostai ir linksmi palinkėjimai įvairioms progoms
Kvietimai ir kvietimų tekstai įvairioms progoms
Padėkos ir atsiliepimai įvairioms progoms
Mintys įvairiomis temomis
Įdomybės ir aktuali informacija apie šventes bei tradicijas
Elektroniniai atvirukai ir el. sveikinimai visoms progoms
Gražiausi žodžiai bei frazės jai ir jam apie meilę. Parink tinkamus meilės, atsiprašymo, išsiskyrimo ar nusivylimo žodžius.
Vasaros paletė – Rytis Cicinas
Gera vasara pas mus gimtinėj
Vėl dainuoja širdis manoj krūtinėj
Smėly Palangos jūra užliūliuos
O mes pakelkim taurę šilumos
Smėly Palangos jūra užliūliuos
O mes pakelkim taurę šilumos
Priedainis:
Vasaros saulė
Vynas ir merginos
Vasariškas ritmas
Taip užveda mane
Vasaros saulė
Įkaitintas kraujas
Progos tu nepraleisk
Nes tai akimirka trumpa
(x2)
Pa pa pa ra
Pa pa pa ra
Pa pa pa ra
Pa pa ra pa pa
Man patinka ši vasaros paletė
Pažiūrėsim kur šiandien sustos ruletė
Ritmą šios dainos aidas atkartos
Pritardamos mums jūros bangos oš
Ritmą šios dainos aidas atkartos
Pritardamos mums jūros bangos oš
Priedainis x2.
(x3)
Pa pa pa ra
Pa pa pa ra
Pa pa pa ra
Pa pa ra pa pa
Priedainis x2
Sportas – Skamp
Stumk, stumk, kelk, spausk,
Dešine, kaire, nieko nelauk,
Pirmyn, atgal, štai taip, aplink,
Savo raumenis augink!
Išgerk vandens, atsigaivink,
Savo lašinius panaikink!
Stenkis, lenkis kuo žemiau,
Tūpk ir verskis kuo dažniau!
Kiekvieną dieną – krosas,
Bicepsai, tricepsai, presas.
Būsi tuoj gražus ir liesas,
Pamatysi – dingsta stresas.
Rytais daryk mankštelę,
Valgyk varškę be bandelės,
Dings tuoj visi spuogai,
Todėl mylės draugai.
Stumk, stumk, kelk, spausk,
Dešine, kaire, nieko nelauk,
Pirmyn, atgal, štai taip, aplink,
Savo raumenis augink!
Stumk, stumk, kelk, spausk,
Dešine, kaire, nieko nelauk,
Pirmyn, atgal, štai taip, aplink,
Savo lašinius naikink!
Apie ledus tu nemąstyk,
Nežiūrėk į picą – atsisakyk
Lašinių ir baltos duonos,
Jeigu nori būti plonas.
Ne fasonas būt storam,
Gramas po gramo – kilogramas.
Tu pats sau toks nepatinki,
Valgai vienas už penkis.
Vietoj torto rinkis sportą,
Vietoj baliaus – sporto salę!
Mažink savo sėdynės plotą,
Jokių pyragų – tik salotos!
(x2)
Stumk, stumk, kelk, spausk,
Dešine, kaire, nieko nelauk,
Pirmyn, atgal, štai taip, aplink,
Savo raumenis augink!
Stumk, stumk, kelk, spausk,
Dešine, kaire, nieko nelauk,
Pirmyn, atgal, štai taip, aplink,
Savo lašinius naikink!
Viskas, ką turiu – Atlanta
Kai skęstu tarp žydrų žydrų akių,
Aš šypsausi ir verkiu,
Kai tu kuždi į ausį tuos žodžius,
Aš šypsausi ir tikiu,
Paklausi, kaip grąžinti tuos metus,-
Aš šypsausi,- jų nebus,
Paklausi, ar aš lauksiu,- aš tyliu…
Ir šypsausi…
Priedainis:
Viskas ką turiu,-
Tai tavo rankos,
Viskas ką turiu,-
Malda į dangų,
Ir vėjui aš tariu-
Surask man laimę,
Nes negaliu be tavęs, negaliu!
Kai lapai tyliai gelsta po langais,
Aš šypsausi – tai praeis,
Ir kai mažiausiai laukiu,- vėl lietus,
Aš šypsausi – jis kaip tu.
Ir aš jo tyliai klausiu,
“Ar ilgam?”,- ir šypsausi, o jis – man.
Mažyti, pasakyk – ir eisiu,
Ko šypsaisi?
Priedainis
Dvylika savaičių sniego – Marijonas Mikutavičius
Gali būt, kad mačiau Jus tą vasarą
Kai dvylika savaičių be perstojo snigo
Dar prisimenu tuos blizgančius auskarus
Gali būti, kad jie tarp mano pirštų strigo
Ir gali būt nuvalkiotus,
Kaip visada, sakiau žodžius, tipo: „Aš tave myliu“
Ir gali būt, kad viskas baigėsi tą vasarą
Kai dvylika savaičių snigo
Gali būt, kad šitaip mum abiem geriau
Gali būt, kad šitaip mum abiem lengviau
Kartais liūdesy noris skambint ir pasakyt:
Ei! Viskas blogai, kai išėjai
Mano namai – vėl ne mano namai
Viskas gerai, jei sugrįžai
Mano namai – vėl tavo namai
Tavo namai – vėl mano namai
Mūsų jaukūs namai…
Ir gali būt, kad tebelaikau Jūsų kvepalus savo kambary
Nes pradėjau gailėtis
Ir gali būt, kad neslepiu nuotraukų vien todėl
Kad šitaip gera buvo mylėtis
Gali būti gera – viskas pasikeis
Gali būt, kad nerimas vis vien praeis
Gali būt, kad vėl ateis gera diena
Bet vienišas nakty
Noriu skambint ir pasakyt:
Ei! Viskas blogai, kai išėjai
Mano namai – vėl ne mano namai
Viskas gerai, jei sugrįžai
Mano namai – vėl tavo namai
Ei! Viskas blogai, kai išėjai
Mano namai – vėl ne mano namai
Viskas gerai, jei sugrįžai
Mano namai – vėl tavo namai
Mano namai – vėl ne mano namai
Mano batai – mano namai
Ei! Viskas blogai, kai išėjai
Mano namai vėl ne mano namai
Viskas gerai, jei sugrįžai
Mano namai vėl tavo namai
Ei! Viskas blogai, kai išėjai
Mano namai vėl ne mano namai
Viskas gerai, jei sugrįžai
Mano namai vėl tavo namai
Mano namai vėl ne mano namai…
Eisiu aš gatvėm
Eisiu ten, kur žinojau – lankais
Eisiu namais, kur gyvena tavo draugai
Gal ieškosiu tavęs, kur tu dar niekada nebuvai
Kai ruduo prasidės, kai žiema pasibaigs
Ten, kur spanguolės rausta, kur miškai želia
Ten, kur bėga traukiniai ant geležinio kelio
Bėgsiu ten, kur minia dainomis džiaugsmą skelbia
Bėgsiu ten, kur žmonės vieniši tyli akis nudelbę
Lauksiu dienas, lauksiu, kol ji ateis
Gal aš dar galiu, gal dar galiu pasikeist
Ir gali būt, nepastebėsim – tu manęs, o aš tavęs
Nes tu jau nebebūsi tu, o aš jau nebebūsiu aš
Tremtinys – Povilas Meškėla ir Rojaus tūzai
Kas šioj žemėj pasėjo tiek daug akmenų?
Akim atmerktom tarsi aklas einu
Nusibrozdinęs kojas, suplėšęs batus
Aš per žemę einu metų metus
Sausio speigą mačiau ir vėtrą rudens
Aidint varpą girdėjau iš po vandens
Sužiestieji vaitojo beprasmiam kare
Jų veidų nuplovė lietus vakare
Dulkės mano akyse
Gerklėje troškulys
Dieve, kaip aš pavargau
Kur gi toji šalis?
Kiek dar metų lemta man
Lodyt kaimo šunis?
Kiek dar metų aš klaidžiosiu
Kaip tremtinys?
Aš tamsiajam kely nebijojau tamsos
Man kvepėjo žolė, sunki nuo rasos
Mylimoji man sakė: sustok, pavargai
Jos akys kapojo tarsi žaibai
Mano meilė pasens
Mano viltys pražus
Dieve, kaip aš pavargau
Tik miražas gražus
Kiek dar metų lemta man
Lodyt kaimo šunis?
Kiek dar metų aš klaidžiosiu
Kaip tremtinys?
Dulkės mano akyse
Gerklėje troškulys
Dieve, kaip aš pavargau
Kur gi toji šalis?
Kiek dar metų lemta man
Lodyt kaimo šunis?
Kiek dar metų aš klaidžiosiu
Kaip tremtinys?
Mano meilė pražus
Mano viltys pasens
Mano kelio gale
Tik miražas gražus
Kiek dar metų lemta man
Lodyt kaimo šunis?
Kiek dar metų aš klaidžiosiu
Kaip tremtinys?
Krantų gėlė – Vilniaus aidai
Jūra, mus išauginusi jūra, jūra mūs motina,
Audros vėjuos liūliavai tu mus lopšine savo.
Jūra, jau atsisveikinam, jūra, klystam išklystam jau.
Ak motulė – jūra, jūra, laimės tu man palinkėk.
Kartais meilė ateina į mūsų širdį –
saldus nektaras kvapnių pirmutinių gėlių.
Už audrų jūros dainą, už gyvybę ir mirtį
Ji man svarbesnė, nes aš pirmąkart myliu.
Jūra, mėlyna švytinti jūra, veidą nuplauki man,
Lyg motulė apkabinki, švelniai priglauski.
Jūra, saugok mūs gintarą, jūra, lauki sugrįžtančio,
Išrašytų kranto smėly mūsų vardų neužliek.
Drugelis – Mango
Ten, kur dangaus rausvi skliautai,
Pievoje klaidžioja drugiai.
Jiems skirta tiktai viena diena
Būt drauge.
Ar širdžių plakimą jų girdi?
Saulės spinduliuos su jais žaidi?
Kai tik pievoje atslinks naktis –
Jie išskris.
Drugeliu plasnot per naktį,
Klajot tamsoj, tavęs nerasti
Ir sudegt liepsnoj šią naktį –
Man lemta iškęsti,
Tik šią naktį…
Kai laukais atslinks pirma migla,
Drugeliu atskrisiu pas tave.
Mums skirta tiktai viena diena
Būt drauge.
Degs, liepsnos nakty širdis mana,
Nesuradus kelio pas tave,
Nes drugelių jau tokia dalia –
Mirt su aušra.
Drugeliu plasnot per naktį,
Klajot tamsoj, tavęs nerasti
Ir sudegt liepsnoj šią naktį…
Drugeliu plasnot per naktį,
Klajot tamsoj, tavęs nerasti
Ir sudegt liepsnoj šią naktį –
Man lemta iškęsti,
Tik šią naktį…
Gal tai sapnas, gal tave tikrai mačiau
Ryto aušroj?
Dar turiu vilties tave sutikt šiąnakt,
Bet žinau –
Drugeliu plasnot per naktį,
Klajot tamsoj, tavęs nerasti
Ir sudegt liepsnoj šią naktį…
Drugeliu plasnot per naktį,
Klajot tamsoj, tavęs nerasti
Ir sudegt liepsnoj šią naktį –
Man lemta iškęsti,
Tik šią naktį…
Apsvaigau – Alanas Chošnau
Šiandien rytą aš laimingas pabudau
Sapnavau kad iš mėnulio nukritau
Šiandien rytą aš esu
Pilnas kosminių minčių
Lekias jos šviesos greičiu…
Horizontų begalinių erdvėse
Mano kelią apkabina nežinia
Milijonai paslapčių
Nenuspėjamų jausmų
Savyje juos atrandu…
Aš skrendu į tavo šviesą
Mes kartu atrasim tiesą
Aš krentu į tavo gelmę
Tu mane apgaubsi švelniai
Apsvaigau nuo tavo veriančių akių
Nuo švelnumo kamuolinių debesų
Iš poezijos dangaus
Stačia galva nukritau
Kur esu nebežinau…
Nežinau ar dar sapnuoju ar jau ne
Ar žmogus skraidyti gali tik sapne
Ir džiaugsme ir liūdesy
Aš kvėpuoju tavimi
Kaip man gera kad esi…
Tikra tai ar ne – Luka
Noris eit artyn ir bėgt tolyn,
Noris eit artyn ir bėgt tolyn,
Noris eit artyn ir bėgti tolyn…
Rokas ar širdis –
Ką pasirinkti, nežinai.
Bundantys jausmai,
Ar truks jie ilgai –
Tu to nežinai.
Tikra? Deja ne,
Kai pasimetęs esi laike.
Tikra? Deja ne,
Kai emocijos ir vėl valdo tave.
(x2)
Ta šiluma
Traukia ir gąsdina tave…
Ta jausmų kalba,
Kaip tau išmokt suprasti ją?
Tikra? Deja ne,
Kai pasimetęs esi laike.
Tikra? Deja ne,
Kai emocijos ir vėl valdo tave.
(x2)
Noris eit artyn ir bėgt tolyn,
Noris eit artyn ir bėgt tolyn,
Noris eit artyn ir bėgti tolyn…
Tikra? Deja ne,
Kai pasimetęs esi laike.
Tikra? Deja ne,
Kai emocijos ir vėl valdo tave.
(x2)
Draugas – Andrius Kaniava
Man visai nebaisu, kad neliks kas akis man užmerktų
Man tik gaila kažko, kad anksti jau taip liko už vartų
Mano draugų šešėliai išblukę, šalna padengti
Per mažą mes gavom kepurę paslėpt, kad pliki
Savo kelio gale apžiūrėki save, tokį didelį, gražų
Apkamšytą spalvom, nusagstytą skoningais miražais
Ir tik atmintis, kaip aidas paklydęs, sugrįš per vėlai
Ir tik skaudžiai užmini rytmečio tylą ir neatsiprašai
Po mano langu rytas auš
Bet žvakės ant seno pianino
Aš neužpūsiu, nors galbūt kai kas ir lauks
Kaip laukia rudenį nukrintant lapo paskutinio…
Aš tik tylėsiu, kol tamsu, nes kažkas juk tylinčius apsaugo
Kol aš tylėsiu, nematysi net ir tu
Kaip palei seno kiemo tvorą
Pagal seną gramofoną
Šoka mano draugas
Šoka už mane…
Kai išeisi, palik vos pravertas duris, kad galėtų kvėpuot
Taip seniai ištarti kaip paveikslai įrėminti žodžiai
Ir kai tik tyla kris veidu į žemę, tik danguje
Atsispindės tas pasaulis, kurį aš slepiu savo stalčiaus dugne
Po mano langu rytas auš
Bet žvakės ant seno pianino
Aš neužpūsiu, nors galbūt kai kas ir lauks
Kaip laukia rudenį nukrintant lapo paskutinio…
O aš tik tylėsiu, kol tamsu, nes kažkas juk tylinčius apsaugo
Kol aš tylėsiu, nematysi net ir tu
Kaip palei seno kiemo tvorą
Pagal seną gramofoną
Šoka mano draugas
Šoka už mane…