Anekdotai

Joja kartą jaunikaitis per girią, žiuri tupi ant kelio maža varlytė.
Pagailo jaunikaičiui varlytės, paėmė, patraukė ją nuo kelio.
O ten buvo, pasirodo, geroji fėja. Fėja ir sako jaunikaičiui:
-Pasakyk, gerasis žmogau, savo norą ir aš už tavo gerą širdį jį išpildysiu.
Jaunikaitis pagalvojo ir sako:
-Noriu, kad mano lytiniai organai butų tokie patys kaip pas mano arklį.
Išpildo fėja norą, o jaunikaitis laimingas gryžta namo, nubėga pas tėvą ir rodo.
Tėvas susižavėjęs paklausia ir kur taip sūnui pasisekė, sūnus viską ir papasakoja.
Tėvas, išklausęs pasakojimo, griebia arklį ir joja į tą pačią girią.
Žiuri, ant kelio tupi ta pati varlytė. Tėvas patraukia ją, o ten pasirodo ta pati geroji fėja.
Ta ir sako tevui:
-Sugalvok norą, gerasis žmogau, ir už tavo gerą širdį jį ispildysiu.
Tėvas ir sako:
-Noriu kad mano lytiniai organai būtų tokie patys kaip pas mano arklį.
Fėja išpildo jo norą ir tėvukas laimingas gryžta pas sūnų, atsega klyną, o sūnus su pasibaisejimu sušunka:
-Tėvai, tu ant kumelės jojai!!!!