Tarybiniai laikai. Parduotuvėse - visuotinis deficitas. Į vieną parduotuvę atvažiuoja komisija, kuri išgirsta, kaip pardavėja siuntinėja pirkėjus į vieną vietą. Komisijos vadovas nutaria pamokyti pardavėją gražaus elgesio: - Na, kam jūs taip grubiai siuntinėjate klientus? - Tai kad nėra prekių. - Bet galima visada pasiūlyti kokią nors alternatyvą, kokią panašią prekę, kurią turite. Pabandykite, pamatysite - ir jums smagiau bus, ir pirkėjai liks patenkinti. Kitą dieną: - Tualetinio popieriaus turite? - Ne, tualetinio neturime, bet galime jums pasiūlyti švitrinio, lipnios juostos ir naujametinių serpantinų.
Geria studentai. Į kambarį įbėga uždususi studenčiokė. - Oi, berniukai, aš taip skubėjau, taip skubėjau, vos kojų nesusilaužiau. Studentai peržvelgia ją girtais žvilgsniais ir sako: - Na, susilaužyt nesusilaužei, bet susilankstei tai kaip reikiant!
Centrinė žvalgybos agentūra surengė konkursą specialiųjų agentų priėmimui. Vienas iš konkurso uždavinių - nužudyti savo žmoną. Pirmas į užduotį nuėjo žydas. Po penkių minučių grįžta: - Žynote, negaliu. Mano Sahra... Aš ją taip myliu... Gehriau nebūsiu agentas. Duoda užduotį lietuviui, tas po pusvalandžio grįžta: - Žinot, pakalbėjau su savo žmona. Pažadėjo, kad uošvienės daugiau mūsų namuose nebus, ir taip toliau... Na, negaliu aš jos už nieką žudyti... Duoda užduotį arabui, po minutėlės pasigirsta šaudymas, bildesys, riksmai, išeina arabas, nešinas kruvinu peiliu: - Aš nesupratau, taip? Pistoletas su tuščias šovinis, taip? Gerai, kad peilis turėjau!
Du žemaičiai užėjo į kavinę užkąsti. Paėmę karštą sumuštinį ir arbatos jie labai garsiai maišo cukrų. Visi į juos sužiūrsta. Tai pastebėjęs vienas žemaitis sako kitam: - Veiziek, Juoni, musiet mudu ne į ton pusę maišuom...
- Daktare, ką man daryti? Kasnakt sapnuoju, kad esu karvė ir ėdu žolę. - Na, čia dar ne taip baisu… - Taip, bet kai rytą prabundu, pusės čiužinio – kaip nebūta!